nuvėdluoti

vėdlúoti, -úoja, -ãvo. vedlúoti.

1. vėdlauti 2: Marčią vėdlúodami išvėdlavo vėdliai. Jaunąją tik po pietų vėdlúosma, ne iš ryto. Tą veselę kels jaunosios tėvai, ka vėdlúos jau pas tą jaunąjį. Brolaičiai vėdlaičiai, kur jūs mane vėdluoste? | Žiūrėk žiūrėk, Marcelės kraitį jau vėdlúo [ja]. Vel [nia] s marčią vėdlúo [ja] (audra kyla) .

2. vėdlauti 3: Tad viernieji, tikintieji angelų vėdluoti bus prie Jėzaus akies mirksnyj. Jei grįš sovietai, vėdlúos vėlek į Cibirus, o o būs!

3. vėduliuoti 3: Kurį laiką jo nuleistoje rankoje vėdlavo išblukusi beretė.

4. sprukti: Pamatęs, kad kaimynai peštis taisos, atsargiai pro duris vedlavo bijodamas, kad jam langų neišmaišytų.
atvėdlúoti. atlydėti jaunąją į vyro namus.
išvėdlúoti. išvedlúoti.

1. išvėdlauti 1: Marčią jau išvėdlãvo vėdliai. Arklius jau kinko, tujau jaunąją išvėdluos. Į vyro pusę išvėdlúos. Ir atjojo du berneliu iš Prūsų, iš Prūsų, išvėdlãvo tą mergelę nuo mūsų, nuo mūsų. | Onikės kraitis buvo išvėdluotas. Sapnė [je] pirkau šliūbinę suknikę, kad neišvėdluõtų (neišvežtų laidoti) !. Katras pasiėmęs sau mergaitę vedė už pačią ir išsivėdlavo katras vienas į savo namus.

2. išvežti, ištremti: Už liežuvį kiek išvėdlãvo.

3. pasiglemžus išvesti, išgabenti: Viską išvėdlãvo, liko sienos i lentynos. Gricienė, valydama trobą, suėmė sūrius nuo lentynos ir, apsukus skuduru, išvėdlavo prie savęs.
nuvėdlúoti. nuvėdlauti:

1.

2. Meška visą medų meškaguolin nuvėdlavo.
parvėdlúoti. parvedlúoti. parvėdlauti 1: Anie mergą po vinčiavonės parvėdluos į namus vyro. Jau vedliai parvedlãvo jaunikį prie mergos. Parvėdlúo [ja] jau tą jaunąją, čia visi šankina. Paskui parvėdlúoja parvėdlúoja marčią, sujunda visi [vestuvininkai]. | Kraitį parvėdlãvom. Parvėdlãvo kraitį, arkliai vieno [je] plūdė [je].

Įrašas
Paaiškinimas	<b>vėdlúoti, </b>-úoja, -ãvo. vedlúoti. <br/>1. vėdlauti 2: Marčią vėdlúodami išvėdlavo vėdliai. Jaunąją tik po pietų vėdlúosma, ne iš ryto. Tą veselę kels jaunosios tėvai, ka vėdlúos jau pas tą jaunąjį. Brolaičiai vėdlaičiai, kur jūs mane vėdluoste? | Žiūrėk žiūrėk, Marcelės kraitį jau vėdlúo [ja]. Vel [nia] s marčią vėdlúo [ja] <span class="explanation"> (audra kyla) </span>. <br/>2. vėdlauti 3: Tad viernieji, tikintieji angelų vėdluoti bus prie Jėzaus akies mirksnyj. Jei grįš sovietai, vėdlúos vėlek į Cibirus, o o būs! <br/>3. vėduliuoti 3: Kurį laiką jo nuleistoje rankoje vėdlavo išblukusi beretė. <br/>4. <span class="explanation">sprukti: </span> Pamatęs, kad kaimynai peštis taisos, atsargiai pro duris vedlavo bijodamas, kad jam langų neišmaišytų. <br/><b>atvėdlúoti</b>. <span class="explanation">atlydėti jaunąją į vyro namus. </span> <br/><b>išvėdlúoti</b>. išvedlúoti. <br/>1. išvėdlauti 1: Marčią jau išvėdlãvo vėdliai. Arklius jau kinko, tujau jaunąją išvėdluos. Į vyro pusę išvėdlúos. Ir atjojo du berneliu iš Prūsų, iš Prūsų, išvėdlãvo tą mergelę nuo mūsų, nuo mūsų. | Onikės kraitis buvo išvėdluotas. Sapnė [je] pirkau šliūbinę suknikę, kad neišvėdluõtų <span class="explanation"> (neišvežtų laidoti) !</span>. Katras pasiėmęs sau mergaitę vedė už pačią ir išsivėdlavo katras vienas į savo namus. <br/>2. <span class="explanation">išvežti, ištremti: </span> Už liežuvį kiek išvėdlãvo. <br/>3. <span class="explanation">pasiglemžus išvesti, išgabenti: </span> Viską išvėdlãvo, liko sienos i lentynos. Gricienė, valydama trobą, suėmė sūrius nuo lentynos ir, apsukus skuduru, išvėdlavo prie savęs. <br/><b>nuvėdlúoti</b>. nuvėdlauti: <br/>1. <br/>2. Meška visą medų meškaguolin nuvėdlavo. <br/><b>parvėdlúoti</b>. parvedlúoti. parvėdlauti 1: Anie mergą po vinčiavonės parvėdluos į namus vyro. Jau vedliai parvedlãvo jaunikį prie mergos. Parvėdlúo [ja] jau tą jaunąją, čia visi šankina. Paskui parvėdlúoja parvėdlúoja marčią, sujunda visi [vestuvininkai]. | Kraitį parvėdlãvom. Parvėdlãvo kraitį, arkliai vieno [je] plūdė [je].
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.