vėdylúoti, -úoja, -ãvo
1. judinti, plaikstyti, plazdenti: Ji tą skepetukę vėdylúoja ir vėdylúoja. Vėjas šakas vėdyluoja. Kur lietus nelyja, nė vėjas nepučia, kur manęs žalios nė nevėdyluoja. Pakabyk rūbus an tvoros – tegul vėdylúojas.
2. judėti, plazdėti, plevėsuoti, vėduotis: Kaspino galai tik vėdyluoja. Karūnos (vėliavos) šiandien tik vėdylúoja visam miestelyj. Jau rūtelės žaliuoja, kasninkai vėdylúoja. Pakaušyje dar tebevėdyluoja ilgos žilsvų plaukų sriuogos. Visur vėdylavo vėdyklės, ir skambus juokas kaip muzika veržėsi pro duris.
3. vėdinti, gaivinti (ppr. kuo mosuojant ar pučiant vėjui): Vėjas pūtė – vėdylãvo, saulė kaito – parudavo. Bešokdamas iškaito, paskiau atsisėdęs ant suolo ėmė vėdylúotis.
nuvėdylúoti. nueiti kam plaikstantis, vėdyluojant: Alziuka dar pasirausė patvorių dilgėse, ar neras vištų mėtomų kiaušinių, ir nuvėdylavo juodom kasom, dryksančiom ant baltos vienmarškinės nugaros, į malkinę malkų.
pavėdylúoti. pajudinti, kuo pamojuoti: [Pasėjo, ] kur saulė nešviečia, lietelis nelyja, vėjelis rūtelę nepavėdyluoja. Jis nervingai pavėdylavo rankoje lazdžiukę ir vėl ėmė maigyti pirštines.
parvėdylúoti. plevėsuojant, maskatuojant artintis prie namų: O ir pareina bėras žirgelis, parvėdyluoja ant jo balnelis. Parbėga žirgas, parprunkštavoja, ant jo balnelis parvėdyluoja. Šilkų kasnykai parvėdylúoja.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.