nuveik|ti, nuveikia, nuveikė
1. padaryti: Nieko jis ten nenuveikė.
2. nugalėti: Nuveikti priešą. sngr.: Abu vienodo stiprumo, tai nenusiveikia. nuveikimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.