.
vekė́ti, -ė́ja, -ė́jo. pjauti. .
atvekė́ti. atriekti, atpjauti: Kad atvekė́jau duonos visą abišalę. Duonos žiauberę atsivekė́jo ir išejo.
išvekė́ti. iškabinti, išdrėksti, išplėšti: Kaip užgriebė, teip ir išvekė́jo visą veidą. Man tada kai šoko piela, taigi ligi kaului išvekė́jo. | Vakar sviestas buvo neliestas, šiandie žiūriu – didžiausias kabinys išvekė́tas.
nuvekė́ti. nupjauti, nuriekti, nurėžti: Kam tiek sūrio nuvekė́jai?
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.