nuvėpčioti

vė́pčioti, -ioja, -iojo

1. čiaupytis, kraipyti lūpas, vaipytis: Nevė́pčiok, o klausyk, ką sakau. Jo kinkliai po pievas nestypčios ir lūpos nevė́pčios. Juozapėlis sužiopčiojo burna, ilgai vėpčiojo lūpom. Ko vė́pčioji lūpą atkišęs?

2. tarpais vieptis: Virvutėm perrišti kaliošai [einant] vėpčiojo per įtrūkimus. Vėpčioja kap šikna šieno. Ką tu čion vėpčioji lyg liūlė, šarmo prigėrus.

3. niekus kalbėti, vapalioti: Klausai, ką tas vėplys vė́pčioja. Tegu vė́pčioja, ar užriši. Ką tu čia vė́pčioji niekus?! Jis kaži ką prisigėręs vė́pčio [ja],
o tu klausai. Ką tu čia vė́pčioji nieko nežinodamas. Ką moma vė́pčioja, tai vė́pčioja, ale tu paklausk ano, kap tę yra. Ar jis ką žino, vė́pčioja, ir gana. priešgyniauti: Nevė́pčiok – gausi per snarglį!

4. žioplinėti, vėplinėti.

5. pamažu, išsiblaškius valgyti: Nevė́pčiok, valgyk kap reikia. Kad ėmė vė́pčiot, tai liko ir darbas negynėtas.
atsivė́pčioti atsikalbėti: Jis visuomet atsivėpčioja.
nuvė́pčioti. nukalbėti, niekus nušnekėti.
pavė́pčioti.

1. pakrutinti lūpas: Jis pavėpčiojo lūpomis ir nieko nebesakė.

2. niekus pakalbėti, pavapalioti: Klausai, ką čia kas pavė́pčiojo. Tas vėplys pavė́pčiojo, ir jie tiki. Mažu tas senis pavė́pčios.
privė́pčioti. daug prikalbėti, prišnekėti: Kad aš čia kaži ką neprivė́pčiočiau.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>vė́pčioti, </b>-ioja, -iojo<br/>1. <span class="explanation">čiaupytis, kraipyti lūpas, vaipytis: </span> Nevė́pčiok, o klausyk, ką sakau. Jo kinkliai po pievas nestypčios ir lūpos nevė́pčios. Juozapėlis sužiopčiojo burna, ilgai vėpčiojo lūpom. Ko vė́pčioji lūpą atkišęs? <br/>2. <span class="explanation">tarpais vieptis: </span> Virvutėm perrišti kaliošai [einant] vėpčiojo per įtrūkimus. Vėpčioja kap šikna šieno. Ką tu čion vėpčioji lyg liūlė, šarmo prigėrus. <br/>3. <span class="explanation">niekus kalbėti, vapalioti: </span> Klausai, ką tas vėplys vė́pčioja. Tegu vė́pčioja, ar užriši. Ką tu čia vė́pčioji niekus?! Jis kaži ką prisigėręs vė́pčio [ja], o tu klausai. Ką tu čia vė́pčioji nieko nežinodamas. Ką moma vė́pčioja, tai vė́pčioja, ale tu paklausk ano, kap tę yra. Ar jis ką žino, vė́pčioja, ir gana. <span class="explanation">priešgyniauti: </span> Nevė́pčiok – gausi per snarglį! <br/>4. <span class="explanation">žioplinėti, vėplinėti. </span> <br/>5. <span class="explanation">pamažu, išsiblaškius valgyti: </span> Nevė́pčiok, valgyk kap reikia. Kad ėmė vė́pčiot, tai liko ir darbas negynėtas. <br/><b>atsivė́pčioti</b> <span class="explanation">atsikalbėti: </span> Jis visuomet atsivėpčioja. <br/><b>nuvė́pčioti</b>. <span class="explanation">nukalbėti, niekus nušnekėti. </span> <br/><b>pavė́pčioti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pakrutinti lūpas: </span> Jis pavėpčiojo lūpomis ir nieko nebesakė. <br/>2. <span class="explanation">niekus pakalbėti, pavapalioti: </span> Klausai, ką čia kas pavė́pčiojo. Tas vėplys pavė́pčiojo, ir jie tiki. Mažu tas senis pavė́pčios. <br/><b>privė́pčioti</b>. <span class="explanation">daug prikalbėti, prišnekėti: </span> Kad aš čia kaži ką neprivė́pčiočiau.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.