veržė́ti, vérži (ver̃ži. -ė́ja), -ė́jo. véržėti, -ėja, -ėjo
1. veržti 2: Šienverže vežimą veržė́ti. Mano juostužėlė, mano šaržinėlė ma [n] širdelę veržė́jo.
2. veržti
10. Nukopk ir liūdyk žmonims, idant nelaužtųse (nesiveržėtų) artynui ponop.
3. būti apvyniotam, apjuostam, užveržtam: Skepetėlė mano, šilkinėlė mano ant kaklelio veržė́jo.
nuveržė́ti
1. nuveržti 1: Juosta, šniūras, virvė nuveržė́jo šoną, pašones, parages. Tu, gobtūrėli žalios drobelės, tu nuveržė́si mano galvelę, … tu sugraudinsi mano širdelę. O tas žiedelis čysto sidabro, jis nuveržė́jo mano pirštelį.
2. pasidaryti nuveržtam, nuspaustam: Kojos nuvéržėjo nuo aparų.
paveržė́ti. paveržti 6: Ponas Zebaoth juos apgins, jog anys prarys ir po savim paveržės vilkšninių akmenėmis. O eš turiu būti kaip kuriam jo vaikai paveržėti yra.
pérsiveržėti. perveržti
6. Perardytojas pirm jų išeis, anys perardys (persiveržės) ir pro vartus išeis ir įeis.
priveržė́ti. priveržti 2: Šatra, kur priveržė́ja šieną. Ta kartis reikalinga priveržė́t šienui. Jei pirmgaly nėra virvės, vežimo nepriveržė́si. Nelabai priveržė́jai vežimą – išsikratis visas šienas. Smagiai priveržė́jau [vežimą]:
kai šovė virvė, net kumelė pasbaidė. Ir aš tę buvau, midų alų gėriau, per barzdą varvė [jo],
burnoj neturėjau, vyže pinigus vežiau, smilga priveržėjęs, smilga nutrūko, vyžas nuplyšo ir pinigai paspylė.
užveržė́ti. užveržti 2: Gumos kojas užveržė́jo. Vaiko net rankiotės ažveržė́tos nuo riebumo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.