nuveždinti
vẽždinti (-yti), -ina, -ino. vèždinti (-yti). vežti 1: Autorius veždina savo mokinius į miestą, važinėja su jais Nemunu. Vèždins mane žvejužėliai į anytos dvarelį. Ketinai mane veždinti trejoms karietoms žėrinčioms, šešiais žirgyčiais žvengiančiais. Ji pirmiausiai aplink miestą veždinosi. Šiltus drabužius su savim veždinos.
atvẽždinti, atvèždinti. atvežti 1: Žyčiotą daiktą atvèždink. Savo malkas turim užmokėta atveždinti.
išvẽždinti. išvèždinti.
1. išvežti 1: Ponia išvẽždino javus parduotų (ne pati išvežė – bernai). Kaip sesytę įsodino, per tris laukus išveždino. Aš pati išeisiu, skrynes išvèždysiu, jums ruimužį paliksiu. Iš dvarelio išveždino. Motyna pagirdė ir išveždino muzikantus. | Vėžio bijojo, ale vėžys ir išvẽždino [į kapus] par dvi savaiti.
2. išvežti 4: Ans pats, nebijok, čia tupėjo sveikas, ans kitus išvẽždino. Par liežuvius kiek išvẽždino! Jei koks kumsorgas būt užgirdęs tais dainas, būt išvẽždinęs. Rusai vyskupą už jo drąsų katalikų gynimą išveždino. Išsivẽždino patys: skundės iš pavydo, labiau tie ubagai.
nuvẽždinti. nuvèždinti. nuvežti 1: Asesorius… nuveždino anus į Šiaulių stanciją. 1895 m. vėl buvo jį suėmę žandarai ir nuveždinę į Kalvarijos kalėjimą.
pavẽždinti, pavèždinti. pavežti.
parvẽždinti, parvèždinti.
1. parvežti 1: Parvẽždino visokių lopinaičių. Šakužes pagenėti, namučių parvèždinti. Paprašė savo mylimąją, parvẽždino ją namolei, aprodė tėvams. Ir tuoj vėl parveždino gydytoją. Bėrus žirgužėlius pasikinkysiu, geltonus kvietelius aš parsivèždinsiu. Anglių buvo iš rudens parsiveždinus. Jaunikaitis, geisdamas vesti pačią, turėdavo ją ginklu parsiveždinti.
2. grąžinti iš tremties: Parvèždino visus [išvežtuosius] numien.
pérveždinti. pervežti
1. Pársiveždino trobikę į grupę (į gyvenvietę) – neseniai buvo statęsys.
privẽždinti. privežti 3: Idant jis tinai avinus priveždintų ir skyles darytų.
suvẽždinti, suvèždinti. suvežti.
užvẽždinti, užvèždinti. užvežti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.