vėžiáuti, -iáuja (-iáuna), -iãvo. vėžius gaudyti: Po atklanes upių vėžiáuti. Būdavo, einam su ugnėm, vėžiáunam. Aplink ežerą vėžiáunam užsidegę smalėką. Ka tik ben kiek – ir eidavom vėžiáutų, didelių vėžių, va šitokių būdavo. Vėžiáuna: apeina du kartu ežerėlį, kapa ir yra. Susitardavo vyrai, vakarais eidavo in ežerą vėžiáut. Tas piemenukas labai mėgėjas buvo vėžiáut. Ejom iš dvaro ežerėlio vėžiãvę, žiūrim – priešais ožys ateina. Ganydami pašilėj žąsis vėžiaudavom Šaltekšnynėj. Eik su kvailiu vėžiaut, – jis varles begaudo. Eik su kvailiu vėžiaut, paliksi be krepšio.
išvėžiáuti.
1. vėžius išgaudyti: Visą upės krantą, visą naktį išvėžiãvom. Pieva išmindyta, upė išvėžiauta.
2. kurį laiką vėžiauti.
nuvėžiáuti. išvėžiauti 1: Pernai labai nuvėžiãvo, tai šiemet ir vėžių maža.
pavėžiáuti. vėžius kiek pagaudyti: Da kiek pavėžiãvom. Pavėžiáusiu lig paryčių ir užteks. Ateikit anksti, pasvėžiáusta. Pasivėžiavę galime persikelti į Švento ežerą.
pravėžiáuti. kurį laiką vėžiauti.
privėžiáuti. vėžių prigaudyti: Ką tu Viešintoj privėžiáusi – kiekgi čia tos upės. Anas prisivėžiãvo vėžių. Aštuonias kapas prisivėžiavaũ.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.