nuvilkėti

vilkė́ti, vil̃ki (-ė́ja. vil̃kia), -ė́jo. dėvėti, nešioti: Šilkus, šilkais vilkė́ti. Kuo gi tu te vilkì kasdien? Jis vil̃ki naujais rūbais. Jis vilkė́ja tais marškiniais dvi nedėli. Vilkiami rūbai. Seniau vilkė́davo drobiniais marškiniais. Juoda balta išsiaudžiau i vilkė́jau drobiniais. Dar̃ gi drobių neaudžia ir niekas nèvilki, tik visų pirkta. Da ir dabar tebevilkiù naminiais marškiniais. Vilkėdavom pakuliniais marškinėliais. Kur bažnyčion einam, tai nevil̃kim tom drapanom, neinam vakaruotų. Vilkėjau pilką vilnonę suknelę su ilgom rankovėm. Dabar žmonės kaip danguj gyvena: nežino kuo vilkėt, kuo avėt. Šito bliuskytė gal vilkė́ta, nelabai švari. O kuo mes vilkėsim to [je] vengrųjų žemė [je] ? Ar tu vilkė́si tais marškinėliais be kūno, be dūšios, be protužėlio? Ji vilkėjo silkų rūbą, aukso šūbą, deimanto vainiką. Vilkėt baltas jupas. Dangalas ant pečių vilkiamas terp rūbų kunigų. Rūbus, skrynioj laikomus ir advos kada vilkiamus, kandžia pakramto ir pavarpo. Žmuo nekuris buvo didžturis ir vilkėjo purpura ir bisu. Moteres niekad neturėjo, rūbais švelnais niekad nevilkėjo, ašutinėje vaikščiojo. Nerūpinkitės bylodami, ką valgysim, ką gersim, kuo vilkėsim. Teip gerai tam, kursai šilkus ir karūną nešioja, kaip anam, kursai trinyčiais vilki. Kačei bagotas būdamas, kačei brangiai vilkėdamas ir skaniai valgydamas bei gerdamas, tačiau jis ubago, pas savo vartų gulinčio, nedabojosi. Buvo nekursai žmogus bagotas, kursai vilkėjo šarlote. Nesirūpinkite apie gyvatą jūsų, … nei apie kūną jūsų, kuo vilkėtumbit. Kriaučius vis nuplyšusiais rūbais vilki. Daug broliukų vienais kailiniais vilki. Moterėlė su daug rūbų vilki. Buvo žmogus bagotas, kursai vilkėjosi šarlotu ir brangiais šilkų rūbais. Karalius bus smūtnas, ir kunigaikščiai nelinksmai vilkėsis. Jonas vilkėjosi šeriais verbliūdo.
apvilkė́ti, apvil̃ki (àpvilki), -ė́jo.

1. apdėvėti, apnešioti.

2. kurį laiką vilkėti, dėvėti: Apvilkė́jau marškinius dvi dieni.

3. apvilkti: Sermėgą apvilkėti.
atsivilkė́ti. pakankamai, užtektinai prisinešioti, atsidėvėti.
įvilkė́ti. vilkint įjuodinti, įnešioti: Labai įvilkė́ti marškiniai sunku skalbti. Ale pasakyk, kaip išvelėt teip invilkė́ti rūbai. Stori Burzdulio marškiniai buvo gerokai įvilkėti, juodi nuo prakaito ir suodžių.
išvilkėti, išvil̃ki (ìšvilki), -ė́jo

1. kurį laiką vilkėti: Išvilkė́jau ilgai tais marškiniais. Penkerius metus išvilkė́jau kailiniais.

2. vilkint nunešioti, nutrinti: Išvilkėtas rūbas. Davė nažutką išvilkė́tą. Kiek aš visko mačiau, kiek aš visko išvilkė́jau. Skraistė ižtrinta ir ižvilkėta raudona.

3. viską iš eilės pavilkėti: To apsvilkimo prispirkus – kada ir išvilkė̃s.

4. išnaikinti, nuniokoti: Išvilkė̃s greit marti namus.
nuvilkė́ti. nunešioti, nudėvėti: Strazdelį ėmę kiti kunigai apjuokt už jo labai prastus nuvilkėtus rūbus. [Ponelis] valkstėsi sunkiomis jau nuvilkėtomis meškenomis.
pavilkė́ti.

1. kiek pavilkti, patraukti: Akėčias pavilkė́k toliau. Pavilkė́j [o] arklys – kad dėjomės anta kelio. Uvožok, žmogau, kad ir tu prigersi, šauksys pri kitų, kad tavi gelbėtų, toliau pavilkėtų.

2. kurį laiką, kiek padėvėti, panešioti: Gal mėnesį pavilkėjo [rūbą] ir prakiurdė. Pavilkė́jo kombinetę, pavilkė́jo ir meta.

3. nudėvėti, nutrinti: Paprastu pavilkėtu apsiaustu, stipriai pakaltais batais M. Untulis eidavo per bendrabučius ir visur kitur, kur tik būrėsi lietuviai.
parvilkė́ti, parvil̃ki (par̃vilki), -ė́jo. sudėvėti, sunešioti: Aš neparvilkėsiu, nei neparnešiosiu, nei kitam dovanosiu.
pérvilkėti

1. kurį laiką vilkėti: Jis párvilkėjo du nedėlmečiu marškiniais.

2. sudėvėti, sunešioti: Tavo suknias sierūnėles pati pervilkėjo.
pravilkė́ti.

1. pirmą kartą apsivilkti, pranešioti: Pravilkė́k nor da šitą šviesiąjį galnitorių (kostiumą) , kol nešalta. Kada gi pravilkė́si paltą? Jis jau mano baltinius pravilkė́jo. Tik nepadėk aikštėj rūbų, ba tau tuoj šuniokas pravilkė̃s. Ir ateina motulė, atsineša marškinėlius. Kelkis, sūneli, pravilkėk marškinėlius.

2. kurį laiką vilkėti: Jau trejus metus pravilkė́jau (tą suknelę).
suvilkė́ti. vilkint sudėvėti, sunešioti, sutrinti: Marškinėlius visai suvilkė́jau, nebesilaiko ant nugaros. Kožnądien vilkėdamas greit rūbą suvilkì. Suvilkė́ta suknelė visa, suplyšus. vilkint sutepti, įjuodinti: Suvilkė́jau visus skalbinius, nebeturiu šventėms kuo persivilkti.
užvilkė́ti. vilkint įjuodinti, užnešioti: Balti, ne juodi, neužvilkė́ti [marškiniai].

Įrašas
Paaiškinimas	<b>vilkė́ti, </b>vil̃ki (-ė́ja. vil̃kia), -ė́jo. <span class="explanation">dėvėti, nešioti: </span> Šilkus, šilkais vilkė́ti. Kuo gi tu te vilkì kasdien? Jis vil̃ki naujais rūbais. Jis vilkė́ja tais marškiniais dvi nedėli. Vilkiami rūbai. Seniau vilkė́davo drobiniais marškiniais. Juoda balta išsiaudžiau i vilkė́jau drobiniais. Dar̃ gi drobių neaudžia ir niekas nèvilki, tik visų pirkta. Da ir dabar tebevilkiù naminiais marškiniais. Vilkėdavom pakuliniais marškinėliais. Kur bažnyčion einam, tai nevil̃kim tom drapanom, neinam vakaruotų. Vilkėjau pilką vilnonę suknelę su ilgom rankovėm. Dabar žmonės kaip danguj gyvena: nežino kuo vilkėt, kuo avėt. Šito bliuskytė gal vilkė́ta, nelabai švari. O kuo mes vilkėsim to [je] vengrųjų žemė [je] ? Ar tu vilkė́si tais marškinėliais be kūno, be dūšios, be protužėlio? Ji vilkėjo silkų rūbą, aukso šūbą, deimanto vainiką. Vilkėt baltas jupas. Dangalas ant pečių vilkiamas terp rūbų kunigų. Rūbus, skrynioj laikomus ir advos kada vilkiamus, kandžia pakramto ir pavarpo. Žmuo nekuris buvo didžturis ir vilkėjo purpura ir bisu. Moteres niekad neturėjo, rūbais švelnais niekad nevilkėjo, ašutinėje vaikščiojo. Nerūpinkitės bylodami, ką valgysim, ką gersim, kuo vilkėsim. Teip gerai tam, kursai šilkus ir karūną nešioja, kaip anam, kursai trinyčiais vilki. Kačei bagotas būdamas, kačei brangiai vilkėdamas ir skaniai valgydamas bei gerdamas, tačiau jis ubago, pas savo vartų gulinčio, nedabojosi. Buvo nekursai žmogus bagotas, kursai vilkėjo šarlote. Nesirūpinkite apie gyvatą jūsų, … nei apie kūną jūsų, kuo vilkėtumbit. Kriaučius vis nuplyšusiais rūbais vilki. Daug broliukų vienais kailiniais vilki. Moterėlė su daug rūbų vilki. Buvo žmogus bagotas, kursai vilkėjosi šarlotu ir brangiais šilkų rūbais. Karalius bus smūtnas, ir kunigaikščiai nelinksmai vilkėsis. Jonas vilkėjosi šeriais verbliūdo. <br/><b>apvilkė́ti, </b>apvil̃ki (àpvilki), -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">apdėvėti, apnešioti. </span> <br/>2. <span class="explanation">kurį laiką vilkėti, dėvėti: </span> Apvilkė́jau marškinius dvi dieni. <br/>3. <span class="explanation">apvilkti: </span> Sermėgą apvilkėti. <br/><b>atsivilkė́ti</b>. <span class="explanation">pakankamai, užtektinai prisinešioti, atsidėvėti. </span> <br/><b>įvilkė́ti</b>. <span class="explanation">vilkint įjuodinti, įnešioti: </span> Labai įvilkė́ti marškiniai sunku skalbti. Ale pasakyk, kaip išvelėt teip invilkė́ti rūbai. Stori Burzdulio marškiniai buvo gerokai įvilkėti, juodi nuo prakaito ir suodžių. <br/><b>išvilkėti, </b>išvil̃ki (ìšvilki), -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">kurį laiką vilkėti: </span> </span> </span> Išvilkė́jau ilgai tais marškiniais. Penkerius metus išvilkė́jau kailiniais. <br/>2. <span class="explanation">vilkint nunešioti, nutrinti: </span> Išvilkėtas rūbas. Davė nažutką išvilkė́tą. Kiek aš visko mačiau, kiek aš visko išvilkė́jau. Skraistė ižtrinta ir ižvilkėta raudona. <br/>3. <span class="explanation">viską iš eilės pavilkėti: </span> To apsvilkimo prispirkus – kada ir išvilkė̃s. <br/>4. <span class="explanation">išnaikinti, nuniokoti: </span> Išvilkė̃s greit marti namus. <br/><b>nuvilkė́ti</b>. <span class="explanation">nunešioti, nudėvėti: </span> Strazdelį ėmę kiti kunigai apjuokt už jo labai prastus nuvilkėtus rūbus. [Ponelis] valkstėsi sunkiomis jau nuvilkėtomis meškenomis. <br/><b>pavilkė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kiek pavilkti, patraukti: </span> Akėčias pavilkė́k toliau. Pavilkė́j [o] arklys – kad dėjomės anta kelio. Uvožok, žmogau, kad ir tu prigersi, šauksys pri kitų, kad tavi gelbėtų, toliau pavilkėtų. <br/>2. <span class="explanation">kurį laiką, kiek padėvėti, panešioti: </span> Gal mėnesį pavilkėjo [rūbą] ir prakiurdė. Pavilkė́jo kombinetę, pavilkė́jo ir meta. <br/>3. <span class="explanation">nudėvėti, nutrinti: </span> Paprastu pavilkėtu apsiaustu, stipriai pakaltais batais M. Untulis eidavo per bendrabučius ir visur kitur, kur tik būrėsi lietuviai. <br/><b>parvilkė́ti, </b>parvil̃ki (par̃vilki), -ė́jo. <span class="explanation">sudėvėti, sunešioti: </span> </span> Aš neparvilkėsiu, nei neparnešiosiu, nei kitam dovanosiu. <br/><b>pérvilkėti</b><br/>1. <span class="explanation">kurį laiką vilkėti: </span> </span> </span> Jis párvilkėjo du nedėlmečiu marškiniais. <br/>2. <span class="explanation">sudėvėti, sunešioti: </span> </span> Tavo suknias sierūnėles pati pervilkėjo. <br/><b>pravilkė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pirmą kartą apsivilkti, pranešioti: </span> Pravilkė́k nor da šitą šviesiąjį galnitorių <span class="explanation"> (kostiumą) </span>, kol nešalta. Kada gi pravilkė́si paltą? Jis jau mano baltinius pravilkė́jo. Tik nepadėk aikštėj rūbų, ba tau tuoj šuniokas pravilkė̃s. Ir ateina motulė, atsineša marškinėlius. Kelkis, sūneli, pravilkėk marškinėlius. <br/>2. <span class="explanation">kurį laiką vilkėti: </span> </span> </span> Jau trejus metus pravilkė́jau (tą suknelę). <br/><b>suvilkė́ti</b>. <span class="explanation">vilkint sudėvėti, sunešioti, sutrinti: </span> Marškinėlius visai suvilkė́jau, nebesilaiko ant nugaros. Kožnądien vilkėdamas greit rūbą suvilkì. Suvilkė́ta suknelė visa, suplyšus. <span class="explanation">vilkint sutepti, įjuodinti: </span> Suvilkė́jau visus skalbinius, nebeturiu šventėms kuo persivilkti. <br/><b>užvilkė́ti</b>. <span class="explanation">vilkint įjuodinti, užnešioti: </span> Balti, ne juodi, neužvilkė́ti [marškiniai].
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.