vìrkyti, -o (-ia;), -ė. virkdyti 1: Sužvingo žirgeliai nežvingomi, suvirko broliukai nevirkomi.
įvìrkyti. įvirkdyti: Įvirkiu vaiką, virkdžiu. Anyta įvìrkė vaikus, t. y. įrėkino. Tuo metu taipo stojaus įvirkytas, jog kaip erškėtis buvau subadytas. Ne naujiena tau, Pone, … pabaudus paglostyt, invirkius palinksmint ir ašaras nušluostyt.
nuvìrkyti. nuvirkdyti 1: Aš vaikelis nuovirkytas nuog jos atsitraukiau.
pravìrkyti. pravirkdyti 1: Kam tu tą verksnį pravìrkei. Pravirkiau mergytę pirmu žodeliu. Par metus ilsėjo kaip erkė, ant rudens donys pravirkė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.