nuvirpėti

virpė́ti, vìrpa (vìrpia. -i), -ė́jo.

1. drebėti iš šalčio, baimės, dėl ligos ir kt.: Strėnos virpa. Keliai virpa (wirpo), visos strėnos dreba. Kiškos virpa. Jis vìrpia iš bijonės, supykimo, meilės ir šalčio. Ans vìrpa iš išgąsčio. Ka vìrpam, ka drebam mas, kas čia dabar būs. Buvo baisių laikų, liuobei virpė́si i smirdėsi iš baimės. Vìrpi taip, ka tas lėktuvas užeina, ka dantų negal suleisti, dantys trata. Nuleido stogą, nu ka mas virpė́jom į stalą įsikibusios. O aš vìrpu to [je] lovo [je],
kai tas šunaitis. Tat jau gandina muni, šėlo šėlo, užteko, virpė́jau kaip apušės lapas. Aš pri mergų negalėjau eiti, jei artie atsisėdau, visas virpė́jau, draskyte draskė kaip drugys. Pareinu apentais susitraukusi jau, vìrpu iš tos baimės. Aš jau visa vìrpu vìrpu, neškias, sakau, tu greitai, bėk su ta duona. Aš aną. pažinau, mun palūpis vìrpa, sakau – ne, nepažįstu. O aš taip bijojau, aš drebu vìrpu. Šunelis vìrpa nu šalčio. Koks speigas, tie gyvoliai virpė́s. Pusplikė išlėkiau, ka vìrpu, ka vìrpu! Visai nebgal bepaeiti, vìrpa sušalęs toks, nė rankų bepajudina. Jau žmogus jau tikrai nebgalia, vìrpa visas. Ka suksi arbą, visos gyslos virpė́s. Duos ėsti lašinių, ka vaikiuo nevirpė́tum gyslos, maišus nešant. Eisi an pietų, rankos kojos virpė́s [iš nuovargio]. Ans buvo virpą̃s, nervų ligą turėjo. Toks jau nepasveiks su virpančiõms rankoms. Tave drugys kreta, matai, kaip tu vìrpi. Ranka virpa kaip vištą pavogus. Virpa kaip šuo kepurė [je]. Parpykau, ka rankos virpė́jo. Vìrpa piktas, nemoka kalbėt. Beregiant susto [ja] ant pamatų vaikai, namų šunelis ir paršeliai: visi šildos ir virpa. Taip tu drebėsi, kai laps virpėsi, kad mano valioj būsi. Virpė́jo visas ižg pavydo. Vincukas truputį virpėjo iš susijaudinimo. Kraujas metėsi į galvą, pradėjo rankos virpėti. Miklūs pirštai virpėjo skambias stygas paliesdami. Ir Jokūbui ėmė piktumu virpėti viršutinė lūpa. Tvirtai stovėkit ir nevirpė́kit, rasi mes pargalėsim. Iš stroko lapė į urvą įlindusi visa vìrpa ir pati su savim kalbas. Kokieg tenai prajovai bus, kad teip daug kunigaikščių, karalių, ciesorių, monarchų akyse visų žmonių ir angelų stosis nuogi, virpė́dami ir ižgąsčio pilni. Ant kieno balso visas svietas virpa? bijoti: Kas aukso tura, tas vìrpa, kad neatimtum. Ka tu teip vìrpi, parsižegnok, i nebijosi. Eisu liūb virpė́damas: rodos, ka kas jau i groba už kupros. Daba aš jau gausu iš tėvo pilsenos, varau numie ir vìrpu jau. Šalčio bijo, šilumos bijo, ižlepę [jauni],
vìrpa ir vìrpa visko. Kad sūnus Dievo žmogus yra su jumis, ko jums virpėti? Nes ant kog kitą dvasia Dievo tur atilsėtis – tiektai ant nusižeminusio ir ant to, kursai virpa ant žodžių Viešpaties? būti apimtam didelio noro ar kokio nors stipraus jausmo: Pamato katiną, vìrpa, kiek nora [vaikas] katino. Vaikai ant knygų virpėdami, matyti, būs moksli. Vyrai visi vìrpa pri palitikos, kiek yra pakliuvusių, o neliaunas. Šitusai žentas netikęs, vìrpa šnapso. Vìrpa, tiek nora sprogti. Kad aš tavie virpė̃čiu del vyno, nedrebu! Vìrpa kap gyvatynas, nori dviračio. Pasileidusios, virpė́te vìrpa vaikio. Pamatęs paukštį virpėjo, teip norėjo gyvybą jam atimti. Pirmąjį kiną, atvažiavo iš Akmenės, ta, rodos, virpė́damas veizėtumi. Vìrpa vìrpa – taip nekenta marčios. Svarstys rytmetį [linus],
kožnas virpė́sma, kad kieno būtų daugiau.
vìrpančiai. Ans ant piningų – virpančiai.

2. būti nepastoviam, drebėti dėl išorinio poveikio: Drebulė virpa. Čia kažkur, gal kiek toliau, o gal ir visiškai arti, šnara drebulės, amžinai virpėdamos, tarsi ko bijodamos. Jos smarkiai šoktelėjusi į priekį krūtinė truputį virpėjo jai kaukšint aukštais, plonais užkulniais į kietas grindis. Katrė, skubėdama kočioti, taip smarkiai daužė į stalą, net langų stiklai virpėjo. Nuo mažiausio dunktelėjimo į sieną iš oro klėtelė visa virpėjo ir ūkė lyg tuščias puodas. Pabudo raistas, virpa, kunkuliuoja kaip vanduo katile. Virpančiosios eketės buvo lygu su velniu: kut kut kut liuob virpės, liuob kutins žemę. Toks gausmas buvo, žemė, rodos, po kojų virpė́davo. Ka ans. užtrenks tą maršą, visa bažninčia virpė́s. Ka pradeda važiuoti – žemė vìrpa. Ka liūb bildės [perkūnija],
i langai virpės. Kas do stenėsena – sienos vìrpa. Anas užknarkia, sienos vìrpa. O tumet lig devynių, lig dešimtos plunksi, prakaitas eis, taip tikrai, ka virpė́s visi pašaliai. Ugnis eina, vìrpa visi pašaliai. Ka tie traukiniai eina, ka stotė vìrpa. Juostiniai mikrofonai turi stiprų magnetinį lauką, kuriame virpa lengvai banguota juostelė. Virpa dalgis, varpos siekęs. Plunksna virpa rašant [apie baisius dalykus]. Žemė su visais daiktais virpė́ti pagavo. Kad sumą laikydamas pragydo, ir sienos bažnyčios virpėjo. Džiugiai virpėjo pavasario saulės įkaitintas oras. Stiebai dangaus dreba ir virpa. Trečia žymė buvo, jog žemė virpė́jo. Nesa tuo čėsu didis bus drebėjimas žemėje Izrael, jog po mano akim drebės žuvys mariosa, paukščiai po dangumi, pekus ant lauko ir vis, kas kruta ir virpa ant žemės, ir visi žmones, kurios ant žemės yra. Prieg tam ir poteros, idant taip dūmotumei, jog tam meldiesi, po akim kurio dreba dangus, virpa žemė. Visas miestas virpėjo, lyg per kokį žemės padrebėjimą purtinamas. | mirgėti. Į tolį, į aukštį platus mano kelias: tik balzganos miglos, tik virpančios žvaigždės. Didžiojo altoriaus degančios žvakės virpėjo nuo lengvo skersvėjo. Apako. Rasi nuo skaitymo ar visokių raštų perrašinėjimo blausioj virpančioj žvakės šviesoj. Vìrpanti rausva šviesa. Upės juostoje virpėjo žvaigždžių atspindžiai. Jo pilkose akyse šokinėdami virpėjo nerimo žiburėliai. skambėti su pertrūkiais. Kartojo tyliai, kiek virpančiu balsu. Jo balsas veržėsi iš krūtinės gelmių, virpėdamas panieka. Virpamíeji priebalsiai. Mindaugas gražiu, virpančiu balsu užveda dainą. Triūbos garsėjo, varpai virpėjo, verkia mergelės prie grabelių.

3. tankiai, neramiai plakti. Širdis vìrpa visa, a tas oras toks yr. Visos gyslos pradėjo virpė́ti [apsinuodijus],
teip matau, kad nėkas nebūs. Sušalau: širdis pati virpa. Širdis kaip virpė́dama eina. Širdis vìrpa, tuk tuk tuk kaip avies uodega.

4. bėgti drebant: Kad i Mockus pats virpė́jęs lauk iš pirties.

5. pavydėti, šykštėti: Ta škrabė liūb virpė́s, ka tik kas nepaimtų koc šiaudelio. Kad aš virpė́jau litą išleisti, vis dėjau piningus į malkelę. Jei duodi, duok, nevirpė́k.
abù galaĩ vìrpa. Jos abù galaĩ vìrpa, bėga ir bėga.
blaũzdos (gýslos, kìnkos) vìrpa ima baimė, baugu: Atvirai prisipažinsiu, ir man dėl jūsų blauzdos virpa. Visos gýslos virpė́jo, ka ten reikėjo eiti. Karaliuo net kìnkos pradėjo virpė́ti. Sėdi va dabar prie to verpalo, o kinkos virpa.
nagaĩ vìrpa

1. gaili, pavydi. Titnagas, dėl kapeikos ano nagaĩ vìrpa.

2. labai ko nori: Įpratom – vogti, kombinuoti nagaĩ visims vìrpa. Kitam nagaĩ vìrpa žemės, o kitas spjaudos. Toks vaikiukų krau [ja] s: nagiùkai virpė́te vìrpa ką pačiupinėti.
rañkos vìrpa labai ko nori: Rañkos vìrpa, tik duok – gobšti. Vaikų rañkos an degtukų vìrpa. Rankos vìrpa, teip darbuoties norėjau. Virpė́s rañkos veizant į šnapšę.
nė̃ sùbinės kam̃pas nevìrpa visai nesijaudina: Anims. nė̃ sùbinės kam̃pas nevìrpa, sėda anie trobo [je].
širdìs vìrpa

1. ima baimė: Visi pavargę, be miego, sušalę, kužda, dreba, širdis pati virpa. Al ka tujau galvai negerai, galvai i širdžiai, širdìs pradeda bėgti, virpė́ti. Širdìs vìrpa Staliną prisiminus, – kas buvo baisybės! Negaliu žodžio pasakyti, visa vìrpa širdìs. Širdìs virpė́t pradėjo, nusigando. Širdìs vìrpa nu to kalno važiuojant. Mun y [ra] guodusys ta Tilvikėnė, anos vyras karė [je] buvęs, anos širdìs virpė́jusi i virpė́jusi dėl ano.

2. kyla jaudulys: Nejaugi aš vėl namie, savajam krašte? – šnibždėjo jo lūpos, virpėjo širdis.

3. ima nerimas, rūpestis: Kano šienas šlapias ant pievos – vìrpa širdìs žiūrint.
uodegė̃lė vìrpa ima baimė: Palicija – žmoguo i vìrpa uodegẽlė.
išvirpė́ti

1. kurį laiką virpėti: Sakės, a dvi a tris naktis išvirpė́jęs. Visi trys par naktį išvirpėjo, bijojo begulti, ir dabar bijo.

2. šykštint duoti: Visą metą neišvirpė́jo [samdinei] nė rubliaus. Stypsosi stypsosi eilo [je],
kol ką išvirpė́s ponai duoti. Ko truks, duktė duos, marti neižvirpė̃s.
nuvirpė́ti.

1. ilgai virpėti: Nušalęs nuvirpė́jęs pareita iš mokyklos.

2. labai suvirpėti: Mun teip tiktai rankos kojos nuvirpė́jo! Rėkteria kas, visa nuvìrpa.

3. virpant sušalti: Eitam greičiau, ans nuvirpė́s.

4. virpant nueiti: Ir aš buvau nuvirpė́jęs – ir į bažninčią buvau, i kapūse. O, pagalvojus, koks jis geras, širdis tuoj ir vėl smarkiau ima plakti ir per krūtinę nuvirpa silpnutė gėla….
pavirpė́ti. kurį laiką virpėti, drebėti. . kiek sumirgėti: Toki mėlenai pavirpė́damos ir ejo ta ugnelė į viršų.
kélnės pavirpė́jo gavo baimės: Kad aną ir išteisino, bet ir ano kel̃nės pavirpė́jo.
parvirpė́ti. virpant pareiti: Aš nerūpinaus, kaip parvirpė́ti, tus viedrus parnešti, al kaip atsitiesti. Parvìrpu su cukrum.
pérvirpėti

1. kiek laiko virpėti: Párvirpėjau par naktį bijodamas vagių. Nebmiegojom, visą naktį párvirpėjom.

2. virpant pereiti: Pr [i] ejau Ventą, didžiausį liptą i čiut párvirpėjau.
keñklės pérvirpėjo kurį laiką bijota: Kenklės parvirpėjo visą naktį, o velnio nesulaukėm.
pravirpė́ti. virpant prasiskverbti: Jiedu sėdėjo ūksmėje. Tik pro medžių šakas pravirpėjo vienas kitas spindulys.
keñklės pravirpė́jo kurį laiką bijota: Pravirpė́jo ir keñklės belaukant pri langelio.
privirpė́ti. virpant prieiti: Kol privirpė́jo, kol priejo koja už kojos, nūdnu veizėti.
suvirpė́ti.

1. sudrebėti: Kad nusigando, jis suvirpė́jo. Suvirpė́jo visu kūnu. Motinos veidu nuslinko šešėlis, lūpų kampučiai suvirpėjo. Tai jau čia suvirpėjo bobulė, lyg ją kas karštu vandeniu būtų apipylęs! Ka didliai išsigąsti, ka didliai suvìrpi, kūną visą aptenksta skauduliukai. Suvìrpa suvìrpa kojos [senam],
ir virsti. Suvirpė́jo ranka ir papyliau [arbatą]. Jug šaučiu į tas pijokes, nė ranka nesuvirpė̃tų. Arklys pamynė vietoje, gyslos suvirpėjo.

2. pasidaryti nepastoviam, sudrebėti dėl išorinio poveikio: Duodas, siunta viršuo, ka i lovos, stalai suvìrpa. Ka i miestas suvirpė́jo, ka tą paraką padegė. Kad artie miesto to Mykolas sutauškino su votagu, tas balsas pajudino visą miestą; bet visi mūrai suvirpė́jo ir langai iškraičiojo. Tikėdavo: jeigu suvirpės, nulinks žilvičio vytelė – toje vietoje šaltinis pasislėpęs. Sustingę medžiai tyli, snaudžia, nesuvirpa jokia šakelė. Pasklido vandens ir šalmėčių kvapas, suvirpėjo oras. Durimis trenkė, net langai suvirpėjo. Vos vos jaučiamai suvirpa geležinkelio bėgiai. Net žagrė suvirpa jo rankose, vos neiššoka ir nenušliuožia dirvos paviršiumi. Ir šit kaip iš kanklių tyliai man prabyla viena po kitos suvirpėjus styga. Pryš saulėtekį kūlis miegta i suvìrpa išsigandęs, tą dieną yr minkštas kalti. Kad ką patiriame paprastame gyvenime, mūsų smegenių dalelės suvirpi. sumirgėti: Iš po debesio nedrąsiai išlindo mėnulis, suvirpėjo juodi griuvėsių šešėliai. Saulės spinduliai suvirpėdavo ir žaibo greitumu pradingdavo iš seklyčios. suskambėti su pertrūkiais. Kristina juto, kad jos balsas suvirpėjo. Belipant pakriaušium nuo varpų suvirpėjo laukų tyluma.
pakìnkliai suvirpė́jo suėmė baimė: Jo žodžiais, butą buvo užėmęs daktaro Mastaičio kolega, kuriam ūmai suvirpėjo pakinkliai, kai tik pradėjo trauktis legionai.
širdìs suvirpė́jo

1. suėmė baimė: Mano širdis suvirpa kaip drebulės lapas, tada visai užsimirštu ir nejaučiu, ką kalbu, darau ar mąstau.

2. apėmė jaudulys: Man bernai taip patinka, kad net širdis suvirpa, kai gražų berną pamatau. Širdis man suvirpa, kai apie ją pagalvoju.
užvirpė́ti

1. virpant užkopti.

2. virpant iš baimės gauti: Pro šalį uždirba, užvirpė́tas kožnas rublis – galia nutverti.

3. virpant užnešti. .

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'nuvirpeti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>virpė́ti, </b>vìrpa (vìrpia. -i), -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">drebėti iš šalčio, baimės, dėl ligos ir kt.: </span> Strėnos virpa. Keliai virpa (wirpo), visos strėnos dreba. Kiškos virpa. Jis vìrpia iš bijonės, supykimo, meilės ir šalčio. Ans vìrpa iš išgąsčio. Ka vìrpam, ka drebam mas, kas čia dabar būs. Buvo baisių laikų, liuobei virpė́si i smirdėsi iš baimės. Vìrpi taip, ka tas lėktuvas užeina, ka dantų negal suleisti, dantys trata. Nuleido stogą, nu ka mas virpė́jom į stalą įsikibusios. O aš vìrpu to [je] lovo [je], kai tas šunaitis. Tat jau gandina muni, šėlo šėlo, užteko, virpė́jau kaip apušės lapas. Aš pri mergų negalėjau eiti, jei artie atsisėdau, visas virpė́jau, draskyte draskė kaip drugys. Pareinu apentais susitraukusi jau, vìrpu iš tos baimės. Aš jau visa vìrpu vìrpu, neškias, sakau, tu greitai, bėk su ta duona. Aš aną. pažinau, mun palūpis vìrpa, sakau – ne, nepažįstu. O aš taip bijojau, aš drebu vìrpu. Šunelis vìrpa nu šalčio. Koks speigas, tie gyvoliai virpė́s. Pusplikė išlėkiau, ka vìrpu, ka vìrpu! Visai nebgal bepaeiti, vìrpa sušalęs toks, nė rankų bepajudina. Jau žmogus jau tikrai nebgalia, vìrpa visas. Ka suksi arbą, visos gyslos virpė́s. Duos ėsti lašinių, ka vaikiuo nevirpė́tum gyslos, maišus nešant. Eisi an pietų, rankos kojos virpė́s [iš nuovargio]. Ans buvo virpą̃s, nervų ligą turėjo. Toks jau nepasveiks su virpančiõms rankoms. Tave drugys kreta, matai, kaip tu vìrpi. Ranka virpa kaip vištą pavogus. Virpa kaip šuo kepurė [je]. Parpykau, ka rankos virpė́jo. Vìrpa piktas, nemoka kalbėt. Beregiant susto [ja] ant pamatų vaikai, namų šunelis ir paršeliai: visi šildos ir virpa. Taip tu drebėsi, kai laps virpėsi, kad mano valioj būsi. Virpė́jo visas ižg pavydo. Vincukas truputį virpėjo iš susijaudinimo. Kraujas metėsi į galvą, pradėjo rankos virpėti. Miklūs pirštai virpėjo skambias stygas paliesdami. Ir Jokūbui ėmė piktumu virpėti viršutinė lūpa. Tvirtai stovėkit ir nevirpė́kit, rasi mes pargalėsim. Iš stroko lapė į urvą įlindusi visa vìrpa ir pati su savim kalbas. Kokieg tenai prajovai bus, kad teip daug kunigaikščių, karalių, ciesorių, monarchų akyse visų žmonių ir angelų stosis nuogi, virpė́dami ir ižgąsčio pilni. Ant kieno balso visas svietas virpa? <span class="explanation">bijoti: </span> Kas aukso tura, tas vìrpa, kad neatimtum. Ka tu teip vìrpi, parsižegnok, i nebijosi. Eisu liūb virpė́damas: rodos, ka kas jau i groba už kupros. Daba aš jau gausu iš tėvo pilsenos, varau numie ir vìrpu jau. Šalčio bijo, šilumos bijo, ižlepę [jauni], vìrpa ir vìrpa visko. Kad sūnus Dievo žmogus yra su jumis, ko jums virpėti? Nes ant kog kitą dvasia Dievo tur atilsėtis – tiektai ant nusižeminusio ir ant to, kursai virpa ant žodžių Viešpaties? <span class="explanation">būti apimtam didelio noro ar kokio nors stipraus jausmo: </span> Pamato katiną, vìrpa, kiek nora [vaikas] katino. Vaikai ant knygų virpėdami, matyti, būs moksli. Vyrai visi vìrpa pri palitikos, kiek yra pakliuvusių, o neliaunas. Šitusai žentas netikęs, vìrpa šnapso. Vìrpa, tiek nora sprogti. Kad aš tavie virpė̃čiu del vyno, nedrebu! Vìrpa kap gyvatynas, nori dviračio. Pasileidusios, virpė́te vìrpa vaikio. Pamatęs paukštį virpėjo, teip norėjo gyvybą jam atimti. Pirmąjį kiną, atvažiavo iš Akmenės, ta, rodos, virpė́damas veizėtumi. Vìrpa vìrpa – taip nekenta marčios. Svarstys rytmetį [linus], kožnas virpė́sma, kad kieno būtų daugiau. <br/><b>vìrpančiai</b>. Ans ant piningų – virpančiai. <br/>2. <span class="explanation">būti nepastoviam, drebėti dėl išorinio poveikio: </span> Drebulė virpa. Čia kažkur, gal kiek toliau, o gal ir visiškai arti, šnara drebulės, amžinai virpėdamos, tarsi ko bijodamos. Jos smarkiai šoktelėjusi į priekį krūtinė truputį virpėjo jai kaukšint aukštais, plonais užkulniais į kietas grindis. Katrė, skubėdama kočioti, taip smarkiai daužė į stalą, net langų stiklai virpėjo. Nuo mažiausio dunktelėjimo į sieną iš oro klėtelė visa virpėjo ir ūkė lyg tuščias puodas. Pabudo raistas, virpa, kunkuliuoja kaip vanduo katile. Virpančiosios eketės buvo lygu su velniu: kut kut kut liuob virpės, liuob kutins žemę. Toks gausmas buvo, žemė, rodos, po kojų virpė́davo. Ka ans. užtrenks tą maršą, visa bažninčia virpė́s. Ka pradeda važiuoti – žemė vìrpa. Ka liūb bildės [perkūnija], i langai virpės. Kas do stenėsena – sienos vìrpa. Anas užknarkia, sienos vìrpa. O tumet lig devynių, lig dešimtos plunksi, prakaitas eis, taip tikrai, ka virpė́s visi pašaliai. Ugnis eina, vìrpa visi pašaliai. Ka tie traukiniai eina, ka stotė vìrpa. Juostiniai mikrofonai turi stiprų magnetinį lauką, kuriame virpa lengvai banguota juostelė. Virpa dalgis, varpos siekęs. Plunksna virpa rašant [apie baisius dalykus]. Žemė su visais daiktais virpė́ti pagavo. Kad sumą laikydamas pragydo, ir sienos bažnyčios virpėjo. Džiugiai virpėjo pavasario saulės įkaitintas oras. Stiebai dangaus dreba ir virpa. Trečia žymė buvo, jog žemė virpė́jo. Nesa tuo čėsu didis bus drebėjimas žemėje Izrael, jog po mano akim drebės žuvys mariosa, paukščiai po dangumi, pekus ant lauko ir vis, kas kruta ir virpa ant žemės, ir visi žmones, kurios ant žemės yra. Prieg tam ir poteros, idant taip dūmotumei, jog tam meldiesi, po akim kurio dreba dangus, virpa žemė. Visas miestas virpėjo, lyg per kokį žemės padrebėjimą purtinamas. \| <span class="explanation">mirgėti</span>. Į tolį, į aukštį platus mano kelias: tik balzganos miglos, tik virpančios žvaigždės. Didžiojo altoriaus degančios žvakės virpėjo nuo lengvo skersvėjo. Apako. Rasi nuo skaitymo ar visokių raštų perrašinėjimo blausioj virpančioj žvakės šviesoj. Vìrpanti rausva šviesa. Upės juostoje virpėjo žvaigždžių atspindžiai. Jo pilkose akyse šokinėdami virpėjo nerimo žiburėliai. <span class="explanation">skambėti su pertrūkiais</span>. Kartojo tyliai, kiek virpančiu balsu. Jo balsas veržėsi iš krūtinės gelmių, virpėdamas panieka. Virpamíeji priebalsiai. Mindaugas gražiu, virpančiu balsu užveda dainą. Triūbos garsėjo, varpai virpėjo, verkia mergelės prie grabelių. <br/>3. <span class="explanation">tankiai, neramiai plakti</span>. Širdis vìrpa visa, a tas oras toks yr. Visos gyslos pradėjo virpė́ti [apsinuodijus], teip matau, kad nėkas nebūs. Sušalau: širdis pati virpa. Širdis kaip virpė́dama eina. Širdis vìrpa, tuk tuk tuk kaip avies uodega. <br/>4. <span class="explanation">bėgti drebant: </span> Kad i Mockus pats virpė́jęs lauk iš pirties. <br/>5. <span class="explanation">pavydėti, šykštėti: </span> Ta škrabė liūb virpė́s, ka tik kas nepaimtų koc šiaudelio. Kad aš virpė́jau litą išleisti, vis dėjau piningus į malkelę. Jei duodi, duok, nevirpė́k. <br/><b> abù galaĩ vìrpa</b>. Jos abù galaĩ vìrpa, bėga ir bėga. <br/><b>blaũzdos (gýslos, kìnkos) vìrpa</b> <span class="explanation">ima baimė, baugu: </span> Atvirai prisipažinsiu, ir man dėl jūsų blauzdos virpa. Visos gýslos virpė́jo, ka ten reikėjo eiti. Karaliuo net kìnkos pradėjo virpė́ti. Sėdi va dabar prie to verpalo, o kinkos virpa. <br/><b>nagaĩ vìrpa</b><br/>1. <span class="explanation">gaili, pavydi</span>. Titnagas, dėl kapeikos ano nagaĩ vìrpa. <br/>2. <span class="explanation">labai ko nori: </span> </span> Įpratom – vogti, kombinuoti nagaĩ visims vìrpa. Kitam nagaĩ vìrpa žemės, o kitas spjaudos. Toks vaikiukų krau [ja] s: nagiùkai virpė́te vìrpa ką pačiupinėti. <br/><b>rañkos vìrpa</b> <span class="explanation">labai ko nori: </span> </span> Rañkos vìrpa, tik duok – gobšti. Vaikų rañkos an degtukų vìrpa. Rankos vìrpa, teip darbuoties norėjau. Virpė́s rañkos veizant į šnapšę. <br/><b>nė̃ sùbinės kam̃pas nevìrpa</b> <span class="explanation">visai nesijaudina: </span> Anims. nė̃ sùbinės kam̃pas nevìrpa, sėda anie trobo [je]. <br/><b>širdìs vìrpa</b><br/>1. <span class="explanation">ima baimė: </span> </span> Visi pavargę, be miego, sušalę, kužda, dreba, širdis pati virpa. Al ka tujau galvai negerai, galvai i širdžiai, širdìs pradeda bėgti, virpė́ti. Širdìs vìrpa Staliną prisiminus, – kas buvo baisybės! Negaliu žodžio pasakyti, visa vìrpa širdìs. Širdìs virpė́t pradėjo, nusigando. Širdìs vìrpa nu to kalno važiuojant. Mun y [ra] guodusys ta Tilvikėnė, anos vyras karė [je] buvęs, anos širdìs virpė́jusi i virpė́jusi dėl ano. <br/>2. <span class="explanation">kyla jaudulys: </span> Nejaugi aš vėl namie, savajam krašte? – šnibždėjo jo lūpos, virpėjo širdis. <br/>3. <span class="explanation">ima nerimas, rūpestis: </span> Kano šienas šlapias ant pievos – vìrpa širdìs žiūrint. <br/><b>uodegė̃lė vìrpa</b> <span class="explanation">ima baimė: </span> </span> Palicija – žmoguo i vìrpa uodegẽlė. <br/><b>išvirpė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">kurį laiką virpėti: </span> Sakės, a dvi a tris naktis išvirpė́jęs. Visi trys par naktį išvirpėjo, bijojo begulti, ir dabar bijo. <br/>2. <span class="explanation">šykštint duoti: </span> Visą metą neišvirpė́jo [samdinei] nė rubliaus. Stypsosi stypsosi eilo [je], kol ką išvirpė́s ponai duoti. Ko truks, duktė duos, marti neižvirpė̃s. <br/><b>nuvirpė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">ilgai virpėti: </span> Nušalęs nuvirpė́jęs pareita iš mokyklos. <br/>2. <span class="explanation">labai suvirpėti: </span> Mun teip tiktai rankos kojos nuvirpė́jo! Rėkteria kas, visa nuvìrpa. <br/>3. <span class="explanation">virpant sušalti: </span> Eitam greičiau, ans nuvirpė́s. <br/>4. <span class="explanation">virpant nueiti: </span> Ir aš buvau nuvirpė́jęs – ir į bažninčią buvau, i kapūse. O, pagalvojus, koks jis geras, širdis tuoj ir vėl smarkiau ima plakti ir per krūtinę nuvirpa silpnutė gėla…. <br/><b>pavirpė́ti</b>. <span class="explanation">kurį laiką virpėti, drebėti. </span>. <span class="explanation">kiek sumirgėti: </span> Toki mėlenai pavirpė́damos ir ejo ta ugnelė į viršų. <br/><b> kélnės pavirpė́jo</b> <span class="explanation">gavo baimės: </span> Kad aną ir išteisino, bet ir ano kel̃nės pavirpė́jo. <br/><b>parvirpė́ti</b>. <span class="explanation">virpant pareiti: </span> Aš nerūpinaus, kaip parvirpė́ti, tus viedrus parnešti, al kaip atsitiesti. Parvìrpu su cukrum. <br/><b>pérvirpėti</b><br/>1. <span class="explanation">kiek laiko virpėti: </span> Párvirpėjau par naktį bijodamas vagių. Nebmiegojom, visą naktį párvirpėjom. <br/>2. <span class="explanation">virpant pereiti: </span> Pr [i] ejau Ventą, didžiausį liptą i čiut párvirpėjau. <br/><b> keñklės pérvirpėjo</b> <span class="explanation">kurį laiką bijota: </span> </span> Kenklės parvirpėjo visą naktį, o velnio nesulaukėm. <br/><b>pravirpė́ti</b>. <span class="explanation">virpant prasiskverbti: </span> Jiedu sėdėjo ūksmėje. Tik pro medžių šakas pravirpėjo vienas kitas spindulys. <br/><b> keñklės pravirpė́jo</b> <span class="explanation">kurį laiką bijota: </span> </span> Pravirpė́jo ir keñklės belaukant pri langelio. <br/><b>privirpė́ti</b>. <span class="explanation">virpant prieiti: </span> Kol privirpė́jo, kol priejo koja už kojos, nūdnu veizėti. <br/><b>suvirpė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">sudrebėti: </span> Kad nusigando, jis suvirpė́jo. Suvirpė́jo visu kūnu. Motinos veidu nuslinko šešėlis, lūpų kampučiai suvirpėjo. Tai jau čia suvirpėjo bobulė, lyg ją kas karštu vandeniu būtų apipylęs! Ka didliai išsigąsti, ka didliai suvìrpi, kūną visą aptenksta skauduliukai. Suvìrpa suvìrpa kojos [senam], ir virsti. Suvirpė́jo ranka ir papyliau [arbatą]. Jug šaučiu į tas pijokes, nė ranka nesuvirpė̃tų. Arklys pamynė vietoje, gyslos suvirpėjo. <br/>2. <span class="explanation">pasidaryti nepastoviam, sudrebėti dėl išorinio poveikio: </span> Duodas, siunta viršuo, ka i lovos, stalai suvìrpa. Ka i miestas suvirpė́jo, ka tą paraką padegė. Kad artie miesto to Mykolas sutauškino su votagu, tas balsas pajudino visą miestą; bet visi mūrai suvirpė́jo ir langai iškraičiojo. Tikėdavo: jeigu suvirpės, nulinks žilvičio vytelė – toje vietoje šaltinis pasislėpęs. Sustingę medžiai tyli, snaudžia, nesuvirpa jokia šakelė. Pasklido vandens ir šalmėčių kvapas, suvirpėjo oras. Durimis trenkė, net langai suvirpėjo. Vos vos jaučiamai suvirpa geležinkelio bėgiai. Net žagrė suvirpa jo rankose, vos neiššoka ir nenušliuožia dirvos paviršiumi. Ir šit kaip iš kanklių tyliai man prabyla viena po kitos suvirpėjus styga. Pryš saulėtekį kūlis miegta i suvìrpa išsigandęs, tą dieną yr minkštas kalti. Kad ką patiriame paprastame gyvenime, mūsų smegenių dalelės suvirpi. <span class="explanation">sumirgėti: </span> Iš po debesio nedrąsiai išlindo mėnulis, suvirpėjo juodi griuvėsių šešėliai. Saulės spinduliai suvirpėdavo ir žaibo greitumu pradingdavo iš seklyčios. <span class="explanation">suskambėti su pertrūkiais</span>. Kristina juto, kad jos balsas suvirpėjo. Belipant pakriaušium nuo varpų suvirpėjo laukų tyluma. <br/><b> pakìnkliai suvirpė́jo</b> <span class="explanation">suėmė baimė: </span> </span> Jo žodžiais, butą buvo užėmęs daktaro Mastaičio kolega, kuriam ūmai suvirpėjo pakinkliai, kai tik pradėjo trauktis legionai. <br/><b>širdìs suvirpė́jo</b><br/>1. <span class="explanation">suėmė baimė: </span> </span> Mano širdis suvirpa kaip drebulės lapas, tada visai užsimirštu ir nejaučiu, ką kalbu, darau ar mąstau. <br/>2. <span class="explanation">apėmė jaudulys: </span> Man bernai taip patinka, kad net širdis suvirpa, kai gražų berną pamatau. Širdis man suvirpa, kai apie ją pagalvoju. <br/><b>užvirpė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">virpant užkopti. </span> <br/>2. <span class="explanation">virpant iš baimės gauti: </span> Pro šalį uždirba, užvirpė́tas kožnas rublis – galia nutverti. <br/>3. <span class="explanation">virpant užnešti. </span>.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.