vìrvinti, -ina, -ino.
1. greitai judinti, virpinti; vizginti (uodegą): Velnias po langu jau uodegą vìrvina. | Patrisusiai greitas ano rašymas: vìrvina, ka nė plunksnos negal sumatyti. Botagas bėgo patamsėjusiu sniegu, virvindamasis šalia rogių lyg nematomos pelės uodega.
2. gręžti, virbinti: Bernai stumdė duris, virvino lentose plyšius ir spyriojosi su pamergėm.
3. versti, spirti ką daryti: Ne vienas jaunas bajoras skundėsi, kad tėvai anuos nenorums virvino išmokti lenkišką kalbą.
išsivìrvinti ištrūkti, išsivaduoti: Gerai, kad nors pats išsivirvinai iš raganos rankų. Tai joj kap išsivirvino, tai kaitarino neatsigręždama namo.
nuvìrvinti
1. nuvirventi 1: Čia sunkiai įžiūrimu peltakėliu nuvirvinta kirstuko.
2. nuriedėti: Kiaušiniokas nuvirvino [loveliu] žemyn.
3. nugalabyti, nudaigoti: Nušovė žvirblelį, nuvirvino.
prasivìrvinti. prasikrapštyti: Prasivìrvinau skylę ir įkišau ranką.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.