nuvizgėti

vizgė́ti, vìzga (vìzgi, vìzgia), -ė́jo.

1. judėti, krutėti į visas puses (ppr. būnant vienoje vietoje), knibždėti: Kirmėlių pilna – vìzga tik vìzga. Ai, kiek kirmėlių ant saldūninės obelies: vìzgia tik vìzgia. Kiaulė apsparšeliavus tvarčiuke, paršiukai tik vìzga. Perniai šituo daiktu kai ejau, tai bro – kuojų net vìzga. Kirmėlės vìzga skilandy. Prapjoviau dešrą, o te kirmėlės vìzga. Kur ne kur pavėsy žibėdavo varlėmis ir kūjagalviais vizgančios vandens duobės.

2. kraipytis į šalis. Vizgė́k, kaip šunio uodega. Verčiau prikąstum gomury liežuvį, kad nevizgėtų jis kaip uodega. Širvys uodega vizga; kas tos mįslės neišmins, tam uodega iškirmins. Diedo vìzga, bobos blizga.

3. raitytis, vinguriuoti: Vandenyje visa bekaulio savo kūno pajėga vizgi kumeldelės. Šnekutis grįžta vizgančiu slieku nešinas.

4. virpėti, drebėti, tirtėti: Nugenėta vytelė vizgėjo į žemę įdurta, kad Kauną ėmė: teip žemė drebėjo. Ta arpa – dobstė: vizga į visas puses – nepaarpuosi. Dangus vizgėjo ir kalnai virpėjo. plaikstytis, draikytis: Su vaiku namuos darbo, net kaltūnai (ilgi plaukai) vìzga – tik spėk suktis. Aš tep susvyniočiau, kad man kudlos vizgė́tų. O tai šoka, o tai moka, net kaltūnai vizga. Diedo palos vìzga – geriausias kumelys visam kermošiuj.

5. vikriai ir greitai judėti, zuiti: Žuvis po vandenį vìzga viks viks. Žuvys blizga, kruta, vizga srovės gilumoj. Tu, kaip ir gyvasai sidabras – vizgì ir vizgì. Vaikas šoka (šokinėja aukštyn žemyn) , net vìzga. Eina, tik vìzga. [Bitės] rūpestingai vizgėjo nuo vieno augalo ant kito. Gyvulėliai po orą vìzga. Vikriųjų seselių būrys vizga kruta po platųjį darželį. Kūliais nurūko, net vìzga. jaudinantis, džiaugiantis nenustygti vietoje: Ogi anas. te net vìzga. Šuniokas pažįsta, tik visas vìzga, džiaugsmo pilnas. In berną net visa vìzgia, o in darbą – nėr. | Net vìzgia visas, net vìzgia, kad tik gert.

6. skleisti gailų garsą.

7. susijaudinus, ppr. linksmai kalbėti: Kad dėdės barzda labai šiurkšti, duria, – linksmai vizgėjo Jonis į milžino barzdą.
atvizgė́ti, àtvizga, -ė́jo. vingiuojant priartėti, atvinguriuoti: Iš jūros atvizgėjo dar viena virvė ir užkrito Deniui ant peties.
išvizgė́ti, ìšvizga, -ė́jo.

1. kurį laiką judėti, vizgėti.

2. sparčiai, greitai išeiti.
nuvizgė́ti, nùvizga, -ė́jo. nueiti, nukeliauti, nukakti: Nu, kurgi ana nuvizgė̃s su vaikais. Aš mačiau, kad ana te nuvizgė́j [o].
pavizgė́ti, pàvizga, -ė́jo.

1. kiek vizgėti: Tik pavizgė́ [jo] uodega, kap stirna nubėgo.

2. kiek padrebėti (ppr. šąlant): Žiemą reikia ir tau [, šuneli, ] pavizgėti ant šalčio.

3. kiek paplakti, patuksenti: Pavizgė̃s jos širdelė.
suvizgė́ti, sùvizga, -ė́jo.

1. trumpai vizgėti, vikstelėti, sumataruoti.

2. sujudėti, sukrutėti: Tėvas pasiėmė kastuvą, bet kai tik prisiartino prie gyvatės, toji sukrutėjo, suvizgėjo ir įšliaužė į bulves. Iššliaužė pasišildyti gyvatė, suvizgėjo smėlyne vikrusis driežas. Šuniokas tik visas suvizgė́jo mum pamatęs, ai šuva geras! Kai nueina į darbelį, rankos nesuvizga.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'nuvizgeti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>vizgė́ti, </b>vìzga (vìzgi, vìzgia), -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">judėti, krutėti į visas puses (ppr. būnant vienoje vietoje), knibždėti: </span> Kirmėlių pilna – vìzga tik vìzga. Ai, kiek kirmėlių ant saldūninės obelies: vìzgia tik vìzgia. Kiaulė apsparšeliavus tvarčiuke, paršiukai tik vìzga. Perniai šituo daiktu kai ejau, tai bro – kuojų net vìzga. Kirmėlės vìzga skilandy. Prapjoviau dešrą, o te kirmėlės vìzga. Kur ne kur pavėsy žibėdavo varlėmis ir kūjagalviais vizgančios vandens duobės. <br/>2. <span class="explanation">kraipytis į šalis</span>. Vizgė́k, kaip šunio uodega. Verčiau prikąstum gomury liežuvį, kad nevizgėtų jis kaip uodega. Širvys uodega vizga; kas tos mįslės neišmins, tam uodega iškirmins. Diedo vìzga, bobos blizga. <br/>3. <span class="explanation">raitytis, vinguriuoti: </span> Vandenyje visa bekaulio savo kūno pajėga vizgi kumeldelės. Šnekutis grįžta vizgančiu slieku nešinas. <br/>4. <span class="explanation">virpėti, drebėti, tirtėti: </span> Nugenėta vytelė vizgėjo į žemę įdurta, kad Kauną ėmė: teip žemė drebėjo. Ta arpa – dobstė: vizga į visas puses – nepaarpuosi. Dangus vizgėjo ir kalnai virpėjo. <span class="explanation">plaikstytis, draikytis: </span> Su vaiku namuos darbo, net kaltūnai <span class="explanation"> (ilgi plaukai) </span> vìzga – tik spėk suktis. Aš tep susvyniočiau, kad man kudlos vizgė́tų. O tai šoka, o tai moka, net kaltūnai vizga. Diedo palos vìzga – geriausias kumelys visam kermošiuj. <br/>5. <span class="explanation">vikriai ir greitai judėti, zuiti: </span> Žuvis po vandenį vìzga viks viks. Žuvys blizga, kruta, vizga srovės gilumoj. Tu, kaip ir gyvasai sidabras – vizgì ir vizgì. Vaikas šoka <span class="explanation"> (šokinėja aukštyn žemyn) </span>, net vìzga. Eina, tik vìzga. [Bitės] rūpestingai vizgėjo nuo vieno augalo ant kito. Gyvulėliai po orą vìzga. Vikriųjų seselių būrys vizga kruta po platųjį darželį. Kūliais nurūko, net vìzga. <span class="explanation">jaudinantis, džiaugiantis nenustygti vietoje: </span> Ogi anas. te net vìzga. Šuniokas pažįsta, tik visas vìzga, džiaugsmo pilnas. In berną net visa vìzgia, o in darbą – nėr. \| Net vìzgia visas, net vìzgia, kad tik gert. <br/>6. <span class="explanation">skleisti gailų garsą. </span> <br/>7. <span class="explanation">susijaudinus, ppr. linksmai kalbėti: </span> Kad dėdės barzda labai šiurkšti, duria, – linksmai vizgėjo Jonis į milžino barzdą. <br/><b>atvizgė́ti, </b>àtvizga, -ė́jo. <span class="explanation">vingiuojant priartėti, atvinguriuoti: </span> Iš jūros atvizgėjo dar viena virvė ir užkrito Deniui ant peties. <br/><b>išvizgė́ti, </b>ìšvizga, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">kurį laiką judėti, vizgėti. </span> <br/>2. <span class="explanation">sparčiai, greitai išeiti. </span> <br/><b>nuvizgė́ti, </b>nùvizga, -ė́jo. <span class="explanation">nueiti, nukeliauti, nukakti: </span> Nu, kurgi ana nuvizgė̃s su vaikais. Aš mačiau, kad ana te nuvizgė́j [o]. <br/><b>pavizgė́ti, </b>pàvizga, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">kiek vizgėti: </span> Tik pavizgė́ [jo] uodega, kap stirna nubėgo. <br/>2. <span class="explanation">kiek padrebėti (ppr. šąlant): </span> Žiemą reikia ir tau [, šuneli, ] pavizgėti ant šalčio. <br/>3. <span class="explanation">kiek paplakti, patuksenti: </span> Pavizgė̃s jos širdelė. <br/><b>suvizgė́ti, </b>sùvizga, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">trumpai vizgėti, vikstelėti, sumataruoti. </span> <br/>2. <span class="explanation">sujudėti, sukrutėti: </span> Tėvas pasiėmė kastuvą, bet kai tik prisiartino prie gyvatės, toji sukrutėjo, suvizgėjo ir įšliaužė į bulves. Iššliaužė pasišildyti gyvatė, suvizgėjo smėlyne vikrusis driežas. Šuniokas tik visas suvizgė́jo mum pamatęs, ai šuva geras! Kai nueina į darbelį, rankos nesuvizga.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.