nuvizginti

vìzginti (-yti), -ina, -ino. vizgìnti, -ìna, -ìno. vyzginti.

1. mataruoti, švytuoti, kraipyti į šalis: Šuoj uodegą vìzgina. Šuo vìzgina uodegai. Savą šuo tuojaus pažįsta – neloja, tik uodega vìzgina. Šunys ir katės su uodega vizgina. Šuo dėkingai vizgino uodegą ir laižė Anskiui rankas. Šunelis į tavi veizės, vìzgins uodegą. Aš eisiu pro šalį, ans. mizerija vìzgys uodegelę. Musėt pažįstamas žmogus įėjo ant kiemo, bo šuva uodega vìzgina. Teip Kudlius taũ myli: ir šoka, ir tarnauna, ir uodegą vìzgina. Šuo atšoko, apsilaižė ir susigėdęs pradėjo vizginti uodegą. Lunginas su uodega vizgydamas kai šuva. Lapė iš džiaugsmo stojusis, pradėjo šokinėti, uodegą vìzgina. Bet jie. nepuolė raitelio, tik lingavo galvas ir vizgino uodegas. Liūtė, vizgindama į šalis uodegą, kviečia liūtukus žaisti. Pritūpė vilkas prie žmogaus, akys mirga ir uodega vizgina. Penketas ančių, snapais įkibusios į dugną, vizgino bukomis uodegomis. Kai šuo kanda, uodegos nevìzgina. Kai giri, ir šuva uodegą vìzgina. Raudona pelytė su uodega vizgina. Dėl ko šuo uodegą vìzgina? – Dėl to, kad ans stipresnis už uodegą. Vilkas palindo po žabų krūva, tik jo uodegos galelis vizginos. Tujaus uodegas vizgindamys [šunes] pradėjo už kits kito gerinties.

2. judinti, krutinti: Kareivis žiūri, vizgindamas vieną koją.

3. drebinti, virpinti.

4. meilintis: Šuo, radęs užjautą, ėmė vizginties aplink. I laižais, vìzginys kaip šunelis.
úodegą vìzginti

1. pataikauti: Gera taisos, úodegą vìzgina, tyko gauti. Prie seno pirminyko lindo lindo, dabar jau prie naujojo vìzgina úodegą. Úodegas visi vìzgina, – pirmininkas vis geriau paskira. Žemguliai iki šiol niekam nevizgino uodegos, nevizgins jos ir toliau.

2. džiaugtis: Be reikalo vìzgini úodegą.

3. vaizduoti jaunesnį negu iš tikro yra: Jau grabu atsiduoda, o uodegą da vizgina.

4. išsisukinėti, slėpti tiesą: Tu man nevizgink uodegos! Pasakyk, kas tau atsitiko važiuojant.
įsivìzginti įeiti, įslinkti: Pakui mane į namą įsivizgino valkata.
nuvìzginti. kiek vizginti.
úodegą nuvìzginti nudvėsti. Kai dėsu, ir nuvìzgins úodegą.
pavìzginti

1. kiek vizginti, mataruoti: I šuo nora vaišinamas, vis uodegą pavìzgina. Šuo uodegą pavìzgino. Neturėjo uodegos, kuo pavìzginti. Šuva pavizgino uodegą, pavaikščiojo aplink šeimininką ir tartum suprasdamas, kokios negerovės, atsitūpęs lekavo liežuviu.

2. kiek pajudinti į šalis: Tas piršlys pakela ką noris: a saldainį, a ką, pavìzgina.

3. kiek papurtyti, krestelėti, pajudinti: Pavìzgink medį ir nubirs obaliai. Pavizginami daiktai. [Oželis vaikšto] tik pasišokinėdamas, savo kietą žilą vilną pavizgindamas, užukulniais patrepsėdamas dzig dzig.

4. kiek drebinti, virpinti.
úodega nepavìzginti nekreipti dėmesio: Napalys į tuos žodžius nė uodega nepavizgindavo; nė nenusišypsodavo į savo motutę.
úodega (úodegą) pavìzginti

1. įsiteikti, gerintis, padlaižiauti: Kas úodegą pavìzgina, liežuvį paplonina, iš ano. daugiau ko išpeša. Pavìzgina úodegą, gauna geresnę vietą a taip ko. Moka visos [moterys] úodega pavìzgyt, gerinas, tyko ko. Úodegą pavìzgina, nagus pablizgina ir algą susižeria.

2. parodyti dėkingumą: Šuo už tą bent uodegą būtų pavizginęs, o tu įkandai ir palieki.
suvìzginti

1. trumpai pavizginti, sumataruoti: Šuo, suvìzginęs uodegą, įkando mane. Suvìzginti uodega. Brisius nori pasigerinti, suvizginti uodega, bet iš baimės tupiasi ant paskutinių kojų, ir per jo snukį rieda gailios, karčios ašaros.

2. suvirpinti. .

Įrašas
Paaiškinimas	<b>vìzginti</b> (-yti), -ina, -ino. vizgìnti, -ìna, -ìno. vyzginti. <br/>1. <span class="explanation">mataruoti, švytuoti, kraipyti į šalis: </span> Šuoj uodegą vìzgina. Šuo vìzgina uodegai. Savą šuo tuojaus pažįsta – neloja, tik uodega vìzgina. Šunys ir katės su uodega vizgina. Šuo dėkingai vizgino uodegą ir laižė Anskiui rankas. Šunelis į tavi veizės, vìzgins uodegą. Aš eisiu pro šalį, ans. mizerija vìzgys uodegelę. Musėt pažįstamas žmogus įėjo ant kiemo, bo šuva uodega vìzgina. Teip Kudlius taũ myli: ir šoka, ir tarnauna, ir uodegą vìzgina. Šuo atšoko, apsilaižė ir susigėdęs pradėjo vizginti uodegą. Lunginas su uodega vizgydamas kai šuva. Lapė iš džiaugsmo stojusis, pradėjo šokinėti, uodegą vìzgina. Bet jie. nepuolė raitelio, tik lingavo galvas ir vizgino uodegas. Liūtė, vizgindama į šalis uodegą, kviečia liūtukus žaisti. Pritūpė vilkas prie žmogaus, akys mirga ir uodega vizgina. Penketas ančių, snapais įkibusios į dugną, vizgino bukomis uodegomis. Kai šuo kanda, uodegos nevìzgina. Kai giri, ir šuva uodegą vìzgina. Raudona pelytė su uodega vizgina. Dėl ko šuo uodegą vìzgina? – Dėl to, kad ans stipresnis už uodegą. Vilkas palindo po žabų krūva, tik jo uodegos galelis vizginos. Tujaus uodegas vizgindamys [šunes] pradėjo už kits kito gerinties. <br/>2. <span class="explanation">judinti, krutinti: </span> Kareivis žiūri, vizgindamas vieną koją. <br/>3. <span class="explanation">drebinti, virpinti. </span> <br/>4. <span class="explanation">meilintis: </span> Šuo, radęs užjautą, ėmė vizginties aplink. I laižais, vìzginys kaip šunelis. <br/><b> úodegą vìzginti</b><br/>1. <span class="explanation">pataikauti: </span> Gera taisos, úodegą vìzgina, tyko gauti. Prie seno pirminyko lindo lindo, dabar jau prie naujojo vìzgina úodegą. Úodegas visi vìzgina, – pirmininkas vis geriau paskira. Žemguliai iki šiol niekam nevizgino uodegos, nevizgins jos ir toliau. <br/>2. <span class="explanation">džiaugtis: </span> Be reikalo vìzgini úodegą. <br/>3. <span class="explanation">vaizduoti jaunesnį negu iš tikro yra: </span> Jau grabu atsiduoda, o uodegą da vizgina. <br/>4. <span class="explanation">išsisukinėti, slėpti tiesą: </span> Tu man nevizgink uodegos! Pasakyk, kas tau atsitiko važiuojant. <br/><b>įsivìzginti</b> <span class="explanation">įeiti, įslinkti: </span> Pakui mane į namą įsivizgino valkata. <br/><b>nuvìzginti</b>. <span class="explanation">kiek vizginti. </span> <br/><b> úodegą nuvìzginti</b> <span class="explanation">nudvėsti</span>. Kai dėsu, ir nuvìzgins úodegą. <br/><b>pavìzginti</b><br/>1. <span class="explanation">kiek vizginti, mataruoti: </span> I šuo nora vaišinamas, vis uodegą pavìzgina. Šuo uodegą pavìzgino. Neturėjo uodegos, kuo pavìzginti. Šuva pavizgino uodegą, pavaikščiojo aplink šeimininką ir tartum suprasdamas, kokios negerovės, atsitūpęs lekavo liežuviu. <br/>2. <span class="explanation">kiek pajudinti į šalis: </span> Tas piršlys pakela ką noris: a saldainį, a ką, pavìzgina. <br/>3. <span class="explanation">kiek papurtyti, krestelėti, pajudinti: </span> Pavìzgink medį ir nubirs obaliai. Pavizginami daiktai. [Oželis vaikšto] tik pasišokinėdamas, savo kietą žilą vilną pavizgindamas, užukulniais patrepsėdamas dzig dzig. <br/>4. <span class="explanation">kiek drebinti, virpinti. </span> <br/><b> úodega nepavìzginti</b> <span class="explanation">nekreipti dėmesio: </span> Napalys į tuos žodžius nė uodega nepavizgindavo; nė nenusišypsodavo į savo motutę. <br/><b>úodega (úodegą) pavìzginti</b><br/>1. <span class="explanation">įsiteikti, gerintis, padlaižiauti: </span> Kas úodegą pavìzgina, liežuvį paplonina, iš ano. daugiau ko išpeša. Pavìzgina úodegą, gauna geresnę vietą a taip ko. Moka visos [moterys] úodega pavìzgyt, gerinas, tyko ko. Úodegą pavìzgina, nagus pablizgina ir algą susižeria. <br/>2. <span class="explanation">parodyti dėkingumą: </span> Šuo už tą bent uodegą būtų pavizginęs, o tu įkandai ir palieki. <br/><b>suvìzginti</b><br/>1. <span class="explanation">trumpai pavizginti, sumataruoti: </span> Šuo, suvìzginęs uodegą, įkando mane. Suvìzginti uodega. Brisius nori pasigerinti, suvizginti uodega, bet iš baimės tupiasi ant paskutinių kojų, ir per jo snukį rieda gailios, karčios ašaros. <br/>2. <span class="explanation">suvirpinti. </span>.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.