nuvobinti

.
võbinti (-yti), -ina, -ino, vóbinti (-yti)

1. mėgdžiojant žvėrių balsus vilioti, šaukti juos artyn: Vóbina – ir vilkus atsaukia, ir zuikius. Vieną rozą inlipau medžian, kad pradėjau vobyt, kad žiūrau – ateina vilkas! Su tėveliu nueinam jau vóbyt vilkynų, sužinot, kur lizdas. Jie vobindavo apsimetę briedžiu arba įlįsdavo į nuluptą kailį, prisirišdavo ragus ir eidavo ropomis prie būrio.

2. vobyti 3: Võbina kult. Võbino ir mane in atlaidus, ale lietaus pasbijojau.
įvõbinti. įvobyti 2: Jei paršai bus an kiemo, sunkiai ją. invõbytų pirkion.
išvõbinti

1. išvobyti 1: Aš būtau nėjus, ale kad mane išvobino. Išsivõbino vaiką iš namų.

2. išvobyti 3: Tą mergą iš trobos ižvõbysiu.

3. išvobyti 4: Išvõbino iš vaiko obuolį. Ji savo gudrumu ir iš krokodilo vaikus išvõbintų. Marti buvo pinigų ižvõbinus, tai appirko [geriantį sūnų].

4. slapta išnešti, išvogti: Iš namų išvõbino viską: puodus, uzbonus, ką tik sugriebė.
nuvõbinti

1. nuvobyti 1: Nuvobino jis mano sūnelį in vakarėlį, dar sumuš kas.

2. sunkiai, su vargu nulipti: Žmogaus senysta – led jau nuog pečiaus nusvõbina.
privõbinti. privobyti:

1. Vobikai pasislepia burgždinėjimosi laiku krūmuose, apsimeta patele ir privobinę užmuša [laukinį aviną].

2. Tu rodais neberami; masini mumus ant save, o privobinusi skandini po tam gelmėje.

3. privobyti
4. Jis daug žada, kol tik prisivobina.
užvõbinti (-yti). užstaugti mėgdžiojant laukinį žvėrį: Užvõbino triskart i pabėgo. Jis kad užvobina, tai tuoj vilkai atsišaukia.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>võbinti</b> (-yti), -ina, -ino, vóbinti (-yti) <br/>1. <span class="explanation">mėgdžiojant žvėrių balsus vilioti, šaukti juos artyn: </span> Vóbina – ir vilkus atsaukia, ir zuikius. Vieną rozą inlipau medžian, kad pradėjau vobyt, kad žiūrau – ateina vilkas! Su tėveliu nueinam jau vóbyt vilkynų, sužinot, kur lizdas. Jie vobindavo apsimetę briedžiu arba įlįsdavo į nuluptą kailį, prisirišdavo ragus ir eidavo ropomis prie būrio. <br/>2. vobyti 3: Võbina kult. Võbino ir mane in atlaidus, ale lietaus pasbijojau. <br/><b>įvõbinti</b>. įvobyti 2: Jei paršai bus an kiemo, sunkiai ją. invõbytų pirkion. <br/><b>išvõbinti</b><br/>1. išvobyti 1: Aš būtau nėjus, ale kad mane išvobino. Išsivõbino vaiką iš namų. <br/>2. išvobyti 3: Tą mergą iš trobos ižvõbysiu. <br/>3. išvobyti 4: Išvõbino iš vaiko obuolį. Ji savo gudrumu ir iš krokodilo vaikus išvõbintų. Marti buvo pinigų ižvõbinus, tai appirko [geriantį sūnų]. <br/>4. <span class="explanation">slapta išnešti, išvogti: </span> Iš namų išvõbino viską: puodus, uzbonus, ką tik sugriebė. <br/><b>nuvõbinti</b><br/>1. nuvobyti 1: Nuvobino jis mano sūnelį in vakarėlį, dar sumuš kas. <br/>2. <span class="explanation">sunkiai, su vargu nulipti: </span> Žmogaus senysta – led jau nuog pečiaus nusvõbina. <br/><b>privõbinti</b>. privobyti: <br/>1. Vobikai pasislepia burgždinėjimosi laiku krūmuose, apsimeta patele ir privobinę užmuša [laukinį aviną]. <br/>2. Tu rodais neberami; masini mumus ant save, o privobinusi skandini po tam gelmėje. <br/>3. privobyti 4. Jis daug žada, kol tik prisivobina. <br/><b>užvõbinti</b> (-yti). <span class="explanation">užstaugti mėgdžiojant laukinį žvėrį: </span> Užvõbino triskart i pabėgo. Jis kad užvobina, tai tuoj vilkai atsišaukia.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.