.
võžyti, -ija (-yja. -ia), -ijo (-yjo) (вaжыць, ważyć).
1. sverti, svarstyti (svarstyklėmis): Seniau niekas vogų tų neturėjo, nei võžydavo. Kai žydas žuvis vožis, žiūrėk, kad nesuktų. Vožija kai žydas pipirus. Reikia ir man dar võžytis, pažiūrėsim, kiek aš sveriu.
2. būti tam tikro svorio: Badum užmareno, keturiasdešim aštuonias kilias tik võžijo. Ir kalvis padarė ankarą, kad võžyjo penkiolika pūdų. Po penkius čviekus kalkit ir žėdnas čviekas kad po pūdą võžytų.
3. branginti, vertinti: Tu neliūbiji pyragų neigi ragaišių irgi nevõžiji gardžiausio gėrimo ponų. Aš auksą ir sidabrą labai brangiai vožijau. Nieko nevožija ir nebijo Dievo. laikyti kuo: Vožija sau kaipo mėšlą smirdintį.
4. drįsti, ryžtis: Jeig aš liepiau jiemus võžyt ir padėt kaklą ir dūšią savą už truputį garbės. Tada velniai nesivožijo eiti į tą jaują del to, kad ta boba ten buvo su savo maldomis. Dukryte mano, jaunoji mano, kaip võžyjaisi už pono eiti? Nebevožykis daugiau tiems palkusams siūti. Nebvožykiatės man čion betrukti. Nesvõžy vogt! Kad vožijaisi an žuvų, tai vožykis ir an poliaukos.
5. mėgti, norėti: Vožyti, liūbyti, meilyti, naudyti. Ar vožiji tabako?
6. vaisinti patelę. Dar jauni gaidžiokai, bet vištas jau võžija.
drùską (silkès, tabõką) võžyti snausti, knapsoti: Kas nemiegojo, tai snaus do nueję večerinkon, drùską võžis. Ką tu čia võžiji silkes! Jau ir tu pradėjai taboką vožyt. Tabõką võžijai ant suolo atsisėdęs.
atvõžyti
1. atsverti: Avižas atvožijau – šimtą penkiasdešim pudų. Atvožijo senis šuniui 20 svarų šieno, arkliui 20 svarų lašinių.
2. ateiti svyruojant: Čia koks senis atvõžija.
3. išdrįsti: Sarmata, ale atsivõžijau paprašyt. Vis liuob neatsivõžys i neatsivõžys žanyties. Anai gal vaiką atsivõžyti palikti. Aš neatsivõžiju jop ūtaryt. Ar atsivõžysiu, ka aš bijau dirbti [operaciją],
ka ta širdis prasta. Ale visi žvėrys ir paukščiai visi bijojo tą daryti, ir nė vienas neatsivõžijo eiti pri vilko ir jį gelbėti. Antron vainon jot atsivožijo – daug labai kraujo išrožijo.
išvõžyti.
1. išsvarstyti: Išvõžyk cukrų po kilogramui.
2. iškelti basliu, išversti: Išvõžyk iš duobės akmenį.
nuvõžyti. sveriant apsukti, apsverti. .
pavõžyti.
1. pasverti: Pavõžyt tai reikia: kiek te bus, tiek. Atsivežiau pavõžyt sėmenis.
2. pakelti, paversti: Pavožyk akmenį – aš pakišiu baslį.
3. apvaisinti. Gaidys dešimt vištų pavõžyja.
pérvožyti. nusverti, atsverti: [Dievo] geradėjystės nei dangus, nei žemė negali pervožyt.
prisivõžyti išdrįsti: Galiu prisivõžyt savo svečiams patrūsuot su kokiu įveizėjimu į kitonišką būdą mūsų būriškos kalbos bei visokių patarlių.
užsivõžyti išdrįsti: Tu būtum neužsivõžijęs jos perkirst.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.