nuvyzdėti
vyzdė́ti, vỹzdi (výzdi, -ėja. výzdmi. výzdžia), -ė́jo
1. žiūrėti, būti nukreipus į ką akis: Vyzdė́kit – čia jis. Surukus, baisu pažiūrėt anta zerkalo, negaliu vyzdė́t. Po kampus výzdi výzdi, vyzdė́t nori. Ko výzdi, ko nemiegti? Reikia akimi vyzdė́t. Výzdi [girtas] kap katinys stiklinėmi akimi. Ko tep jis výzdi, ką te nori sužinot.
2. matyti: Vyzdžiu – neb ta mano merga, kurią man rodė vakar. Výzdi, kap jis kepa, daro visa. Ne visi parašo ir ne visi výzdi.
3. žiūrint tirti, stebėti: Važinėj [o] visi te ir vyzdė́j [o],
kas yra. Atvažinėjo vyzdė́t jo. pas mus. Výzdim: atsivaro atsivaro du lenku [Perlojõs respublikonai] paėmę. Ką tu, sena boba, gali – vištą vyzdė́t.
4. ieškoti: Čėbrukai nuog visų ligų, buvau lankon vyzdė́t. Auga ir laukuos rūškyniai, ale eik, vyzdė́k. Ir samanas iškapsto grybų vyzdė́dami. Nusiuntė miškan vyzdė́t malkų. Visi išbėgdinėja, vienas eina vyzdė́t, kur pasislėpę. Neinperka, ieško výzdi visi pigiau. Atvažiuodinėjo mokyti žmonys vyzdė́t senų daiktų. Dar̃ važiuoja patys. daiktų vyzdė́t, užsidarbuja ir gyvena. Dar bernu buvau, važiavau Latvijon darbų vyzdė́t. Vyzdė́j [o] vyzdė́j [o],
o kap apsižanyt – ir nerado. Nerasi tu arklio, ar tu vyzdė́k, ar ne. Dvejus metus vyzdė́jo ir nieko nerado. Tei [p] výzdžia výzdžia – nėr arklio. Ir eis jau peklon vyzdė́t rašto. Vyzdė́k nor dešimt metų, nerasi. Kur aš eisiu tavę vyzdė́t! Tai kap kada neparvaro, kap liekmi miškely, tai bėgu vyzdėt. Nueję anys. in mėšlyno vyzdė́tie grūdo. Varnai gaila vaiko. Nulėkė vyzdėt [gyvojo vandens]. Parnešė. Eisiu keliu giedodama, sau dalelės vyzdėdama. Ejo ejo [diedas] vyzdėdamas bobos duktės, ažna randa tik kaulelius. Pasakyk man bėdą, vyzdė́sim rodos. Nevyzdė́k vėjo laukuosa – nerasi. Výzdžiu vakarykščios dienos. Reiks vyzdė́ties, kur padėt. Kur aš eisiu vaikų vyzdė́ties, ka man ir čia gerai. Senbernis likot, nesivyzdė́jote moteros iž anksto.
5. įsitaisyti, turėti: Kuriej mokyti, daug vaikų nevýzdi.
6. prižiūrėti: Visi darbuosa, kas vyzdė́j [o] vaikus. Senas, jau reikia kap mažas vyzdė́t.
7. rūpintis: Eisiu, vyzdė́siu karves, avis. Visų vyzdė́k, o savę geriausia.
8. daryti tvarką, tvarkyti: Vyzdė́jo trobą boba (senelė) . Onule, padėk man vyzdė́t, pabūk namopi. | Vyzdė́jai palikimą per šešis mėnasius.
9. tikrinti, prižiūrėti: Reikia eit [gyvulių] vyzdė́t piemeniu [i]. Kap darban neatej [o],
atej [o] vyzdė́t, kur jis, kap jis.
10. laukti: Reikia lepkos (važinėjančios po kaimus parduotuvės) vyzdė́t.
apsivyzdė́ti apsižiūrėti, pasitikrinti: Apsvyzdė́t važinėj [o] Vilniun.
atsivyzdė́ti
1. atsižvelgti, paisyti: Dievas vyzdėte atsivyzdėjo ant savo sutvėrimo ir palaimino. Ir pradžiugos dvasia mana Dieviep, jog atvyzdė́jos ant nužeminimo tarnaitės savos. Atsivyzdėk ant to, Pone Dieve, sūnaus savo žadėjimo. Koleig, o Pone, manę taip meršėsi, arba ant amžių nebotsivyzdėsi.
2. pasigailėti: Ant mūsų nupuolusių atsivyzdėti teikeisi. Po trumpam čėsui atsivyzdės ant tavęs smūtke.
3. nušvisti (ppr. pradžiugus): Kaip nustojo baudžiava, jau veidas žėdno atsivýzdi, t. y. skaistus darosi.
išvyzdė́ti.
1. apieškoti: Ižvyzdė́ [ja] u, niekur nėr. Ir išvyzdė́jau, ir nėra. Išvyzdė́jau visus daiktelius ir neradau.
2. išsaugoti: Neišvyzdė́ [ja] u, nežnau, kur yr [paukštis].
nuvyzdė́ti. pasisavinti, pavogti: Tiej draugovinykai vyzdi vyzdi ir nuvýzdi, tik žiūrėk.
pavyzdė́ti.
1. pažiūrėti, pažvelgti: Pavyzdėti ant ko. Pavyzdmi, pavyzdėju į ką. Pavyzdmi, pavyzdėju į ką, žvilgteriu. Kažno ko pavyzdė́j [o] anta manę. Tik pavyzdė́k, kiek musių prisgrūdo! Nesa pavyzdėjo iš aukšto šventybės savo: Viešpatis nuog dangaus ing žemę pavyzdėjo. O ans. pavyzdėjęs tarė: Regiu žmones. Ižtiesiau tieg ranką mano, o nebuvo, kas ant jos pavyzdėtų. Pavyzdė́k tiektai ant darbų jų ir veikalų. Dievas pavyzdėjo iš dangaus ant žmonių vaikų, idant veizdėtų, bau kas kytrus būtų ir Dievo klausytų. Pavyzdėk ant savo bjaurybės ir raukšlių veido ir gailėkis, kad tokia esi. Pavyzdėjo Dievas iš dangaus, idant išvystų, jei būtų, kurs gera darytų. Pavyzdėjo į dangų ir dėkavojo. Ir pavyzdėjęs danguna atsidūsėjo ir bylojo jopi. Pavyzdė́k dabar į asirijonų abazą…, kaip jie vijo tavo tarnus. Iki Ponui iš dangaus pavyzdėjus ir dūmojus. Apaštalas pranoko Petrą ir, pirm iškakęs grabop, pavyzdėjo ir išvydo virves gulinčias. Ėmė penketą duonos ir dvi žuvi, o pavyzdėjęs dangun, pašlavino jas. Gėdisi kitų žmonių ir nedręsa ant jų ir pavyzdėt del gėdos. Ir pavyzdėję [moteriškės] ižvydo atristą akmenį. Darytojau dangaus ir žemės, … meldžiu, idant malonai ant manęs, piktojo tarno, žvilgterėt (pavyzdėt) teiktumbeis. [Jėzus] pavyzdė́jo ant Petro akimi mielaširdumo savo. Jis. pavyzdėjo pavargusios mergos savo. Pavyzdėk savo šventa akia ant mano dūšios griešnos. Pone Jėzau Christe, prašome, teikis meilingai pavyzdėti ant mūsų pavargusių. Pagivyzdėk, Pon, meilinga akia žmonių, badu nuvargusių. Akia savo tėviška ant mūsų pavyzdėjęs, teikis širdys [e] … Dvasią savo Š [ventą] pabudinti. Teikis ir ant mūsų… akim savo pavyzdėti.
2. pamatyti, išvysti: Bobos pàvyzdi, daugis sužino. įžvelgti, manyti (ką esant): Sunkiai už tiesą nusidėjome, pavyzdėdami grieko šitą šventą žmoną.
3. prižiūrėti, pasirūpinti: Atvažinėj [a] sūnus su vaikais pavyzdė́t. paieškoti, patikrinti (ko ieškant): Pavyzdė́k kokio puslitrio. – Vyzdu vyzdu. Dar̃ žmogaus pavyzdė́t tai reikia. Pavyzdė́k, kur padėjai šaukštą. Mažai pavyzdė́jai, daugiau paieškok. – Vyzdėjau, neradau. Dár tę pavyzdė́k, dár tę rasi maža ką. Kur gulėj [o] akmuo miškuos, paimk kastuvį, mes pavyzdė́sim. Pavyzdėk, kas tę tarboj yra. Pasivyzdė́k pats, kur pasidėjai.
4. patirti, įsitikinti, suprasti tikrąją padėtį: Peržiūrai buvo [prieš vestuves],
nuvažiav [o] pavyzdė́t. Gerieji pavyzdė̃s ir pakels galvas savas ir išvys, jog jau artinasi atpirkimas. Čystos yra akys tavo, ir ant neteisybės pavyzdėt negalėsi. Nes jis pavyzdėjo ant pakarnystės mergaitės savo: šitai iš to nu pagirta mane sakys visos giminės. Pasvyzdė́k, ar turi pinigų, tadul eik pirkt.
5. tapti aišku, paaiškėti: Teisybė pavyzdė́jo ižg dangaus.
6. paklusti, padaryti, ko prašoma: Tame daikte pavyzdėjau ant tavęs, idant tą miestą neišpūstyčiau. Pavyzdėjo [Viešpats] ant maldos apleistųjų ir nepapeikė prašymo anų. Ant tavo dangaus pavyzdėjau.
7. likti patenkintam, palaikyti teigiamu: Ponas mielai pavyzdėjo (priėmė) ant Habel ir jo afiero, o ant Kain ir jo afiero jis nemielai pavyzdėjo.
8. paisyti, atsižvelgti: Pavyzdė́si ant personos jos. tad nuog Dievo išeita. Aniemus tada įent pavyzdėjo (dabojosi) jis ant Eliabo ir dūmojo.
9. pagailėti, susimilti: Apgintojau, ant mūsų pavyzdėk, neprietelių mūsų atremk. Idant an to… maloniai pavyzdėtumbi ir tikrąja viera dvasėje šventoje apdovanotumbi ir pastiprintumbi. Melskiam, … idant Dievas… ant mūsų biednųjų mylaširdingai pavyzdėtų. gailėtis, atgailauti: Kiekvienas pavyzdės ant sielos savos ir darbų, kuriuos darė.
10. užsirūstinti: Ant griekų mūsų nepavyzdėk, bet visas piktybes pirm tu notremk. Pavyzdėjo ir sutirpino kaip vašką pahonus.
11. apvaisinti. Et, bet gaidys vištom pavyzdė́t.
pravyzdė́ti.
1. praregėti: Aklas pravyzdė́jo, kurčias ižgirdo, nežadžia prabilo. Jėzus tarė jam. pravyzdė́k.
2. išaiškėti: Kelėje, kuriame vaiščioji, mano paties akimis tau pravyzdėsiu.
suvyzdė́ti.
1. surasti, suieškoti: Eik suvyzdė́k, kur vagį rasi. Susvyzdė́jo [nešvarias] skaras ir dui plaust. Išsimazgiau raikšteles, susvyzdė́jau adatėlių. Mirsi, kitą senis susvyzdė̃s. Gali žmoną susvyzdė́t ir penkiosdešimts metų [būdamas].
2. suskaičiuoti, apskaičiuoti: Siunčia savo žentą, kad eitų tuos pinigus suvyzdė́t. Sunku suvyzdė́t stažą senam.
3. sužiūrėti, pasirūpinti, globoti: Aš jau vištėlių nesuvýzdžiu, ką te su vaikais! Eik suvyzdė́k karves. patikrinti, ar dės (višta) . Ar jau suvyzdė́jai vištas.
4. sutvarkyti, prigriebti, žiūrėti, kad laikytųsi tvarkos: Suvyzdė́si tu tokius velnius, sutvarkysi! Senas tokių bernaičių nesuvyzdė́si, ką te. Policija dartės nesuvýzdi kuliganų, daro, ką nori.
5. susikaupti, susitaupyti: Ūkinykai tai susvyzdė́j [o] daugel pinigų.
6. pasigimdyti nesantuokinį vaiką: Susvyzdė́tas vaikas, ai merga!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.