nužagti
žàgti, žãgia (žãga. žañga. žãgė (žãgo.
1. teršti (valgį ar gėrimą), ragaujant ne iš savo indo, daryti nemalonų vartoti: Varyk, šuva žãga [v] andenį. Kam žagì vandenį, kad nenori gert? Jau katė iš bliūdo žãga vandenį. daryti nešvarų, tepti (nesilaikant papročių): Kas paliestų maitas jų, žagtas bus iki vakarui. Nesižakite to, kad ižsibjaurintumėte to.
2. teršti vardą, garbę: Mečmergė palikdama, žagsi giminę savo. Nelygiais buvo meilėj Dievo ir nežagtoj garbėj Dievo. Gimdai Dievą per prajėvą pri nežagtos panystės.
3. (pasnikaujant) suvalgyti draudžiamo maisto, sulaužyti pasninką: Nežak savo išmislu, t. y. negerk, nevalgyk, nekalbėk, kas yra uždrausta. Ėsti su pienu arba meisa pastninkė [je] būs žagti. Ar aš bežàgsiu vakarą, t. y. par dieną su pasninku, vakare su pienu ėsu. Lašinių pėtnyčio [je] žagau kelė [je]. Jau tatai par visą amželį neesu žagusi pertnyčio [je] meisos. Mes nežãgom su meisa. Kam čia žàgtis.
4. valgyti (ppr. daug): Meisos tretį metą nebžagom. Visą dieną nevalgius, kur aš žàgsiuos vakare.
5. vogti: Jis ką pakliudė, tai ir žañga. A ten žãga didliai? Jeigu prityko, tai ir žaga. dėti, kišti.
6. žaginti 3: Kareiviai bėgdami apiplėšę kaimus ir žagę moteris.
7. šiurkščiai, nemandagiai kalbėti: Žàgti į akis aš nenorėjau jamui jo šelmystas, t. y. kalbėti.
akìs žàgti tiesiai, atvirai ką nemalonaus sakyti: Aš droviuos kaimynui į akis kalbėti, akìs jam žàgti.
apžàgti, àpžagia (àpžaga, apžañga. àpžanga), àpžagė (apžãgo).
1. suteršti (valgį ar gėrimą), ragaujant ne iš savo indo: Nevalgysiu àpžagto valgio. Čia mano apžagtà lėkštė, nevalgyk. Varyk katę lauk, kad ma [n] smetonos neapžagtų. | Àpžagė vandenį veršis, įkritęs į šulinį, t. y. apibjaurojo. Ne tiek katei lakus, kiek apsižãgus. apsibjauroti: Apsivems, apsižàgs – tokie žmonys.
2. sugundyti nesilaikyti pasninko, priversti sulaužyti pasninką: Prietelius mano àpžagė mane su mėsa pėtnyčio [je],
t. y. apipenėjo. Jijė neapžàgs tave gavėnio [je]. Ans apsìžagė, t. y. valgė pasnyke su mėsa, kas yra uždrausta. Gavėnio [je] tik neapsižàk, sakydavo, buvo sausas pasnykas. O kad jį bala, ir apsìžagiau! O ka jį šimtas, jau apsìžagiau! Pasnykavom pasnykavom ir apsìžagėm. Didžiojoj pėtnyčioj apsìžagiau. Nesulaukęs nei švenčių, apsižagė Didžiajam penktadieny. Užsižadėjo nelaužyti posninko, neapsižagti su meisa nei su pienu. Net ir kunigo įkalbinėjami nė sunkioje ligoje nesutinka apsižagti.
3. daug prisivalgyti: Aš šiandien apsìžagau, t. y. apsivalgiau, neesmu tuščia širdžia. Pasninkas, apsižàgsi, susirgsi.
4. apvogti: Juos truputį apžãgo.
5. išžaginti 2: Jų namai bus išplėšti ir jų moterys varu apžagtos.
atžàgti, àtžagia (àtžaga), àtžagė (atžãgo).
1. iš naujo sutepti, suteršti.
2. griežtai atsakyti, atkirsti: Atžagáu aš jamui į akis, t. y. atsakiau nemaloniai.
3. prieštarauti.
įžàgti, į̃žagia (į̃žaga. įžañga), į̃žagė (įžãgo).
1. suteršti, prižagti ragaujant ne iš savo indo, padaryti nemalonų vartoti (maistą): Vandenį įžàgti. Įžagiu vandenį. Katė pieną iñžagė, aš jo negersiu.
įžagtaĩ. Ne tiek katė lakus, kiek insižãgus.
2. padaryti nuodėmingą, nusidėjusį, priversti nusidėti: Neįžagto kūno. Teikisig, maloniausias Viešpatie, per nuopelnus neįžagtos mergos Motinos tavos nuleisk šviesą ant dūšios manos. Palaiminti neįžagtõs širdies, nes jie Dievą regės. Kad įžagtóji dvasia išeit nuog žmogaus, vaikštinėja per vietas be vandenes, ieškodama atilsio.
3. pakenkti, padaryti netinkamą ar nevertą, sugadinti: Inžãgo ranką, niekas nesves. Akį įžagti. Į̃žagė veislę, dabar ir nebeina rankon. Vilko įžagtà veislė nebeis rankon, reikia mainyti kita. Vilkas žąsų veislę į̃žagė. Jei vilkas arba lapė būrį žąsų įžago (kokią vieną pagauna), visas mainyk – veislei nebetinka.
4. nesilaikyti pasninko, suvalgyti draudžiamo maisto: Pėtnyčio [je] įžagaũ lašinių. Sūnus stelgės, kol įžãgo. O vyras ar vaipysias ir nevalgys (kai liuterė moteris gamins valgį), ar įžags ir nebužlaikys pasninko. Duktė įsìžagė, t. y. palaižė nejutusis sviesto (nevalgomąją dieną). Įsìžagė bernas, paragavęs pieno penktadienį. įtraukti, įsiurbti: Ryte neprarijau, bet į burną įžagaũ vandens (lašelį vandens), kąsnelį duonos.
5. nusikalsti, nusižengti, prarasti gerą vardą: Gal jau insižãgęs, kad akỹs nežiūri. Niekur neinsižãgęs, anas nieko dabar nebijo. | Pavogęs visam viekui įsižagsì. netyčia, nejučiomis prasitarti: Bijojau, kad neinsižàgč.
6. įprasti, įjunkti vogti: Įžagusys lietuviai į teip naudingą grobį Branderburgijos. pavogti, nukniaukti: Vaikas įsìžagė obalių, t. y. pavogė biškį. Tarnavo mergiotė ir insižãgo.
7. suvedžioti: Pritykojęs inžãgo mergiotę ir paliko.
išžàgti, ìšžagia, ìšžagė.
1. priteršti valgant ne iš savo indo: Kas gerai padarė? – Aš. – Kas išžagė putrą? – Nežinau.
2. išdurti: Nesisukaliok čia su tuo pagaliu, dar akį kam nors išžàgsi.
3. nužiūrėti, žiūrint pakenkti: Mūsų telyčią kas nors ìšžagė.
4. išsiplūsti: Išsìžagė mergos kits kitą (kita kitą), t. y. išsidarkė, išsilojojo.
5. suvedžioti: Neišžaki svetimos moteries.
nužàgti, nùžagia, nùžagė (nužãgo).
1. pavogti, nemačiomis paimti, pagrobti: Jis mano miltų nužagė, t. y. nusėmė. Senė [antis] viena prapuolo – nùžagė kas ją. Varna žąsioką nužãgo. Jau nùžagė kas sūrelius nuo priesvirnio, kur kašėj kabojo. Oi tas plunca geras, teip ir taikos, kad ką nužàgt. Nesidžiauk svetimą daiktą nužãgęs. Tik padžioviau an tvoros, akim žiūriant nùžagė. Nùžagė, kas nors jau nùžagė lenciūgą – toks ilgas buvo. Velnias žino, kas muno botagą nùžagė. Matai, jį. šitie snargliai vedžioja iš kaimo į kaimą ir pinigus nužagia. įjunkti žagti, grobti: Vilkas mūsų žąsis nùžagė – pradėjęs vogs ir toliaus. nukišti, nudėti: Kur tu mano peilį nùžagei? Kepurę kaži kur nùžagiau.
2. užmušti: Kažin kas nùžagė viščiuką. Šiandien mudu nužàgsiva tą kačiuką, kai visi išsiskirstys. nužudyti: Tą senį nùžagė ir užkasė. nudvasinti: Dar mažai gavo tokį žirgą nužãgęs.
pažàgti, pàžagia (pàžaga. pažañga), pàžagė (pažãgo).
1. pavogti, nemačiomis paimti: Ot jau ir pàžagė tą muno peilį. Jau turbūt tas senis muno nagines pažãgo.
2. suvedžioti: Jau jos (motriškos) kinta veidas, regisi pažagta.
pražàgti, pràžagia, pràžagė.
1. suteršti ragaujant ne iš savo indo: Ar nepražagta sriuba? Mano čia užžagta: gėriau, tai pràžagiau.
2. įžagti 4: Pasninką pražàgti.
prižàgti, prìžagia (prìžaga. prižañga), prìžagė (prižãgo).
1. suteršti valgį ar gėrimą, ragaujant ne iš savo indo, padaryti nešvarų, nemalonų vartoti: Višta prižagė vandenį. Tik palik neažudengtą pieną – katės ir prìžaga. O kad tau toj, kačiokas pieną prìžagė. Dabok, šuniokas prižàgs tau [v] andenį. Čia [v] anduo arklių prìžagtas, ė tu geri. Uždaryk klėtį – įlėks šuva, pieną prižàgs. Būč gėręs, ale arklys prìžagė. Inkišai šaukštą, prižagei ir nuėjai. Neduok iš viso bliūdo, prižàgs ir paliks. Pirštus įkišo pienan – prižago. Pieną prìžagei, aš dabar negersiu. Valgykit [varškę],
mano neprižagtà. Ką gi čia bizysiu kito prìžagtą! Vandenį prižanga, įmesdami kokią dvėselyną. Kur tik atsiskleisi uždangą, žvelgia į tave jokių svetimybių dar neprižagtas žmogus. Prìžagė kap katė vandenį. užteršti (vandenį) nuskęstant: Visuomet tokie drąsuoliai upes prižañga. Eik tik prie upės, tuoj prižagsì!
2. padaryti ką netinkamą ar nevertą, sugadinti, pakenkti: Ta mečmergė prižagė mūsų gražią giminę, t. y. pribjaurojo, sugonijo. Vilkas prižãgo veislę.
3. padaryti netyrą, neskaistų, nuodėmingą: Bernas mergą prìžagė. Neprižàgti Dievo namų pagarbos. Jų širdys buvo nekaltos ir neprižagtos. Kristus atejo padaryti juos grynais (neprižagtais). Apsakinėjant kaip pildžiami esti nusidėjimai, reikia žiūrėt, kad nepakurt arba neprižagt mislės klausytojų. Jos jau prižagtas ežerėlis.
4. nesilaikyti pasninko, privalgyti draudžiamo maisto per pasninką. .
5. daug ir godžiai privalgyti, priryti. Prisižàgti tokiam tik rūpa. prisigerti svaigalų.
6. privogti. Jau velnias atėjūnas koksai, prisižãgęs, jau geras nevaikščios pakiemiais.
7. šiurkščiai, atžariai prikalbėti.
akìs prižàgti. tiesiai pasakyti.
sužàgti, sùžagia (sùžaga), sùžagė.
1. prižagti 1: Katė sùžagė pieną. padaryti nešvarų, suteršti (nesilaikant papročių): Ir kas nešios tokias maitas, skalbs rūbus savo, ir suterštas bus iki vakarui: nes visa tai sužagta yra jumus.
2. įžagti 2: Tikime Bažnyčiai dėl to, kad ji turi dovaną nepasirikimo, duodančią jai gerai mokyti tikrojo mokslo Kristaus, grynojo, nesužagto. Tegul kalba sarmatlyvai ir šlovingai suvaldydami par tatai ir širdis nesùžagtas klausytojų.
3. įžagti 4: Pasninką sužàgti. Penktadienį sužàgti. Sùžagiau šiandie, nežinojau, kad pastininkas.
4. įžagti 7: Jei kas sužags merginą ar svetimą pačią, aną gali sudeginti. Kareiviai stačiai užpuola ant moterių ir sužagia jas.
5. iškeikti.
užžàgti, ùžžagia, ùžžagė. užteršti, padaryti nešvarų: Škič, varyk oran katę, vandenį užužags. Ažùžagė vandenį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.