.
žãrinti (-yti), -ina, -ino
1. žaryti 3: Pasidėjo šaką ant kaladės ir žãrina su kirviu.
2. žaryti 5: Žãryk žãryk, be aplenksiu. Štai dar viena [mergina] žãrina į miestą. O toj moma tep pirmiausia žãrina, Juozus paskiau, o mes su Albinu jau paskiausia. Rudenį pats žarinsi kaip senas šoferis.
apžãrinti. apžaryti 2: Ko tę lendi, ba kap apžãrinsiu! Apžãrinau gerai vaiką, dar̃ gal bus geras.
nužãrinti
1. nužaryti 3: Paimu žirkleles, nužãrinu [plaukus] kaip berniokui. Paėmė žirkles, žir žir ir nužãrino plaukus. Ir mamai nužãrino trumpai, vyriškai [plaukus]. Nužãrykit šiandie visą lauką dobilų. Nusižarinau suknelei rankoves.
2. nužaryti 4: Ryto [j],
ka tu tei [p] ilgai gulėsi, aš tavi nužãrysiu – juk jau Verbos.
pažãrinti
1. prisivalgyti: Pasižãrinau pietus, galim eit.
2. papjauti: Reiks kiaulė pažãryt.
prižãrinti. prižaryti:
1. Kogi tu benorėsi – lašinių prižãrinai. Mėsos prisižãrinau.
2. Šiandie baisiai daug prižãrino dobilų. Kad prižãrino berniukas malkų krūvą, tai užteks visoms šventėms.
3. prižaryti 4: Na, vaikeli, ka prižãrinai lovą! Tai tau vyras, ir prižarinai į patalą.
4. smarkiai prilyti: Daug lytaus par naktį prižãrino.
sužãrinti. sužaryti 1: Sužãrino viską, kas tik buvo ant stalo.
užžãrinti.
1. pradėti smarkiai reikštis: Kyla debesis, užžãrys lytaus. Priešpiet kad užžãrino (sužaibavo) – vos kelnių nepridėjau.
2. smarkiai įkirsti: Jai už kaltę tai rykšte užžãrinau, daba geru žodžiu mini.
3. užžaryti 2: Užžãryk, kad atneštų pinigus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.