žavìndinti (-yti), -ina, -ino. žavinti 1: Neglobokit vaikaitį Absalomą, kad ne Viešpats jį po tam turėtų žavindinti. Praėjusiame mete vėl kelis žavindino dėlei vardo Jėzaus. Ir daug žmonių žavindino ir bliuznijančius įsakymus iššaukdino.
nužavìndinti; . nužavinti 1: Erodas … labai papyko ir išsiuntęs nužavindino visus vaikelius Betleeme. Po tam man sakydino, kad mane dėl krikščioniškosios vieros nužavindysiąs. Nužavindink šitą vyrą. Mūsų kalbą išnaikindino ir mus tautiškai nužavindino.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.