.
žavìnti (-ýti), -ìna, -ìno.
1. žudyti: Kerštau [ja] jie pryš mus … žavinti mus vis geisdami. Jei mane žavysite, nekaltą kraują ant savęs užkrausite. Maskoliai žavins, kol nužavins visus buntauninkus. Jie razbajauja bei žavina vien iš išdykumo ir balamūtystės. Motinos tikros žavino vaikus savo. Užsidegė visų sparnuočių rūstybė: visi karaliuką žavinti norėjo ir lig sūdui stosiant kalinėj turėjo. Galvijų, kiaulių bei avių ant tūkstančio kas metas žavino. Teip kad juos žemė rydavo, ugnis juos iž dangaus degino, liepė juos mušt, žavint. | Baisus drugys žavinęs. Kol pati dvasinė jos gyvybė, jos siela nėra žavinta, ji vis iš naujo atsigauna. pražudyti, prapuldyti: Nesa kas savo dūšią su smertelnais daiktais apsunkina, tas ją visiškai ir amžinai žavina. Tad jie bevelija abydyt ir dūšią savą baisiai žavint ir novyt, o neg liautis to baisaus nusidėjimo. Dūšias žmonių ant amžinos prapulties žavina.
2. kankinti, varginti, kamuoti: Darbas žavina be atlydos mus. Kad vargas tarpais mus ir žavina, meilė, stiprybė širdis gaivina. Sveikam viskas eina į kūną, tik rūpestis žavìna. Gal tie kirminai ją žavìna, ka ji tokia palaikė. Šita liga šį sykį nesanti pikta, ir ji žmones nelabai žavinanti. Liga ilgai žavina jį. | Žavìnanti smarvė. | Šalnos nedaug juos. šįmet žavino, kadangi į tą tarpą jie gulėjo da po sniego patalais. Kai motina į darbą neina, tai save graužias, da labiau žavìnas. Ak, kad nieks niekados ko per staigiai nedarytų, bet ypačiai savam kerštui vietos duotų, jeib gailestis per didelis n’užpultų mus žavinąsis! marinti (kūną): Jis prisako kūną žavinti ir kryžiavoti, su geiduliais ir užsigeidimais, ir savo kūną paduoti apierai. Nesižavìnk save, ėsk, nesigailėk.
3. malšinti, slopinti: Jie maištą žavina.
išžavìnti. išžudyti: Ne, ne Dievas kaltas, bet tavo pačios prakeikta rūgštis anuos. išžavino.
nužavìnti.
1. nužudyti: Herodas nes ieškos vaikelio, idant nužavintų jį. Nesa regimas daiktas yra, jog Herodas bernelio ieškos nužavinti. Ir jį iš velino apjakimo ne tiktai peikusius, bet ir nužavinusius, pakasusius ir už jo grabo didį akmenį užritusius. Tada eš tą smaką nužavinsiu be kalavijo ir vėzdos. Avinėlis nužavintasis už viso svieto griekus vertas yra imti šitą vainiką. Argi tu teisųjį norėtumbei nužavinti su Dievo nesibijančiu. Ka tu jį. išbaidai, jis nueina kitur, vis tiek jo nenužavinì. Jau anie seniai būtų šunį nužavìnę. Lipk žemyn, jau nieko nebijok, jau tą šėtoną nužavìnom. Nutarė nužavýt tą mergą ir nužavìno. Tas smakas yra buvęs smarkauninkas, kurs daug žmonių gyvas būdamas nužavino, ale savo atlyginimo nesulaukė. Anglių smalktis buvo į stubą įsiveržęs ir abu jiem bemiegant nužavinęs. Tie, kurie pirm to nusižavindavos, dabar kits kitą apsaugoja.
2. nuvarginti, nukamuoti: Močeka nužavìno posūnį sunkiais darbais, t. y. nudovijo, nužudė.
3. nugalėti, panaikinti: Ponas Jėzus sūnus Dievo mūsų vieton atėjo, nuog griekų mus atvadavo, taip smertį nužavino. Nepriderėjo V. Christui tiektai jau karaliaujančiam nužavinus nuodėmę ir giltinę. Dingodami lietuvystę nužavinti, jie ją sudrūtino. Žiema laukia progos sunaikinti ir nužavinti, ką pavasarėlis yra atgydęs.
pažavìnti.
1. nužudyti: Ant galo parodys, jog kunigaikštis to pasaulio yra pažavintas, kad visa galybė ir viešpatavimas jo po visą pasaulį išnaikintas atliksis.
2. patraukinti: Duok svetimam arklius, tai tuojau pažavỹs. Nekelk vienas, da pasižavýsi.
3. mirtinai nusikankinti.
4. panaikinti: Tuo būdu mūsų V. Jėzus Christus karalius ant karalių ir Viešpatis ant viešpatų pažavinęs priesakius mūsų.
užžavìnti. nužudyti: Trečia žymė yra: vagis ne dėl ko kito ateit, tiektai idant vogtų, užmušinėtų ir užžavintų. Daug vaikų nekaltų užžavino. Vedė taipajag su juo du kitu piktadėju, idant su juo būtų užžavintu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.