nužliaubti

žliaũbti, -ia, -ė.

1. godžiai ėsti, ryti, žlembti: Karvė pelus žliaubia. Žliaubia [arkliai] už abiejų ausų, kad traška avižėlė su vikiu.

2. godžiai valgyti, ryti: Kai rytoj atneš ėsti, tu pulk visa burna žliaubti. Senis be dantų, o žėk (žiūrėk), kaip košelieną žliaũbia!

3. verkti, žliumbti: Ko jis teip žliaũbia? Žliaũbia kap po tėvi ar po motkai. Ka duosiu aš tau par snerglę, žinosi nežliaũbt! Ko žliaubì, ar neėdęs, ar nespringęs?!

4. griebti, grobti: Jis tik vienas pinigus žliaũbia.
apžliaũbti, -ia, àpžliaubė.

1. apėsti: Pakabinau ant tvoros sūramaišelį, šuo ir àpžliaubė.

2. negražiai apvalgyti, apkramtyti: Nei valgė, nei ką: àpžliaubė ir numetė.
išžliaũbti, -ia, ìšžliaubė. išėsti: Kiaulė tą pusviedrį kaimat ìšžliaubė.
nužliaũbti, -ia, nùžliaubė.

1. paviršių nuėsti, nugraužti: Tie medžiukai nužliaubtì, nuėsti karvių. Karvės nùžliaubė, numynė žolę. Nekelk karvių, mat kad da tik paviršių nùžliaubė.

2. negražiai nuvalgyti, nusrėbti: Pasistatė pieno puodynę ir nùžliaubė visą viršų.
pažliaũbti, -ia, pàžliaubė. pavalgyti, pasrėbti: Kad pàžliaubiau, tai pàžliaubiau, net pilvas riečias.
prižliaũbti, -ia, prìžliaubė.

1. privalgyti, prisrėbti: Prìžliaubiau kopūstų.

2. prisigrobti. |. Daugybę pinigų prisìžliaubė.
sužliaũbti, -ia, sùžliaubė.

1. suėsti, sušlemšti: Sùžliaubė lapus karvė.

2. suvalgyti: Nėra dantų nei saldainei sužliaũbt.

3. suimti, sugrobti: Viena viską sùžliaubė. Nepena tu, visų nesužliaũbsi!. Jis vienas visą turtą susìžliaubė.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>žliaũbti, </b>-ia, -ė. <br/>1. <span class="explanation">godžiai ėsti, ryti, žlembti: </span> Karvė pelus žliaubia. Žliaubia [arkliai] už abiejų ausų, kad traška avižėlė su vikiu. <br/>2. <span class="explanation">godžiai valgyti, ryti: </span> Kai rytoj atneš ėsti, tu pulk visa burna žliaubti. Senis be dantų, o žėk <span class="explanation"> (žiūrėk), </span> kaip košelieną žliaũbia! <br/>3. <span class="explanation">verkti, žliumbti: </span> Ko jis teip žliaũbia? Žliaũbia kap po tėvi ar po motkai. Ka duosiu aš tau par snerglę, žinosi nežliaũbt! Ko žliaubì, ar neėdęs, ar nespringęs?! <br/>4. <span class="explanation">griebti, grobti: </span> Jis tik vienas pinigus žliaũbia. <br/><b>apžliaũbti, </b>-ia, àpžliaubė. <br/>1. <span class="explanation">apėsti: </span> Pakabinau ant tvoros sūramaišelį, šuo ir àpžliaubė. <br/>2. <span class="explanation">negražiai apvalgyti, apkramtyti: </span> Nei valgė, nei ką: àpžliaubė ir numetė. <br/><b>išžliaũbti, </b>-ia, ìšžliaubė. <span class="explanation">išėsti: </span> Kiaulė tą pusviedrį kaimat ìšžliaubė. <br/><b>nužliaũbti, </b>-ia, nùžliaubė. <br/>1. <span class="explanation">paviršių nuėsti, nugraužti: </span> Tie medžiukai nužliaubtì, nuėsti karvių. Karvės nùžliaubė, numynė žolę. Nekelk karvių, mat kad da tik paviršių nùžliaubė. <br/>2. <span class="explanation">negražiai nuvalgyti, nusrėbti: </span> Pasistatė pieno puodynę ir nùžliaubė visą viršų. <br/><b>pažliaũbti, </b>-ia, pàžliaubė. <span class="explanation">pavalgyti, pasrėbti: </span> Kad pàžliaubiau, tai pàžliaubiau, net pilvas riečias. <br/><b>prižliaũbti, </b>-ia, prìžliaubė. <br/>1. <span class="explanation">privalgyti, prisrėbti: </span> Prìžliaubiau kopūstų. <br/>2. <span class="explanation">prisigrobti. |</span>. Daugybę pinigų prisìžliaubė. <br/><b>sužliaũbti, </b>-ia, sùžliaubė. <br/>1. <span class="explanation">suėsti, sušlemšti: </span> Sùžliaubė lapus karvė. <br/>2. <span class="explanation">suvalgyti: </span> Nėra dantų nei saldainei sužliaũbt. <br/>3. <span class="explanation">suimti, sugrobti: </span> Viena viską sùžliaubė. Nepena tu, visų nesužliaũbsi!. Jis vienas visą turtą susìžliaubė.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.