žmogė́ti, -ė́ja, -ė́jo. virsti, darytis žmogumi, panėšėti į žmogų.
atžmogė́ti. atvirsti žmogumi: Kurie buvo vilkolakiais ar į kitą gyvulių pavidalą užburti, naktį vėl atžmogėja.
nužmogė́ti. netekti žmogiškumo, sužvėrėti: Tūli pakrinka, stačiai nužmogėja (išdėstyt neįmanoma raštu), nes jau kančia pasiekus apogėjų. Gerą̃ visi nužmogė́ję. Tu neturi nė valandėlės laisvo laiko. Taip galima visiškai nužmogėti.
pražmogė́ti. pasidaryti kiek panašiam į kitus žmones: Pražmogėjęs žydas, su žmonimis paaugęs, kalba kaip žemaitis.
sužmogė́ti. pavirsti žmogumi, pasidaryti panašiam į žmogų: Sužmogėję [graikų] dievai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.