nužmonėti

.
žmonė́ti, -ė́ja, -ė́jo

1. žmoniškėti.

2. darytis paprastam, visuotinai priimtam. .
apžmonė́ti. apgyventi: Kraštai tų upių mažai apžmonėti.
nužmonė́ti. netekti žmogiškumo. .
sužmonė́ti. pasidaryti sukalbamam, žmoniškam: Tėvai palaidūnai, vaikai sunkiai sužmonė́ [ja],
atžūli yr. Kolgi kas bus, kol žmonės, mes ir mūsų kaimynai, sužmonėsime, nebus nuliekamas darbas išmokti, kaip ginklas pavartojama. Mūsų rašytojai turėtų ir kalbos atžvilgiu, man aišku, sužmonėti – išsimokyti tos kalbos.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>žmonė́ti, </b>-ė́ja, -ė́jo<br/>1. žmoniškėti. <br/>2. <span class="explanation">darytis paprastam, visuotinai priimtam. </span>. <br/><b>apžmonė́ti</b>. <span class="explanation">apgyventi: </span> Kraštai tų upių mažai apžmonėti. <br/><b>nužmonė́ti</b>. <span class="explanation">netekti žmogiškumo. </span>. <br/><b>sužmonė́ti</b>. <span class="explanation">pasidaryti sukalbamam, žmoniškam: </span> Tėvai palaidūnai, vaikai sunkiai sužmonė́ [ja], atžūli yr. Kolgi kas bus, kol žmonės, mes ir mūsų kaimynai, sužmonėsime, nebus nuliekamas darbas išmokti, kaip ginklas pavartojama. Mūsų rašytojai turėtų ir kalbos atžvilgiu, man aišku, sužmonėti – išsimokyti tos kalbos.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.