zvė́gauti, -auja (-auna), -avo. zvėgoti:
1. Ką čia niekus zvė́gauji! Kaimynai sueina ir zvė́gauja. Zvė́gauni, pats nežinai ką. Eik, zvėga, nežinai, ką zvė́gauji! Aš nezvė́gauju, aš rimtai šneku. Man rodos, piršly, gerokai zvėgauji! Kaip tau dūšia tik kvapas?
2. Kai jis zvė́gauja, tai nei klausyt, nei pamest.
3. Nezvė́gauk, ne miške esi.
4. loti, vampsėti: Eik būdon, kiek čia zvė́gausi!
nuzvė́gauti. nušnekėti: Nė šiam, nė tam nuzvė́gavai.
pazvė́gauti
1. pazvėgoti: Kiek mes žinojom, tiek pazvė́gojom visa ko.
2. parėkauti, nevykusiai padainuoti: Pazvė́gauč, kad atminč.
prizvė́gauti. prizvėgoti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.