nužybsėti

žybsė́ti, žýbsi (žýbsia), -ė́jo.

1. tarpais smarkiai šviesti, švysčioti, plyksėti: Ka ėmė pliskyt, tik ugnys žýbsi. Po arklio kojų žýbsi kiburkštys. Kas te klaime žýbsi? Rytuos žýbsia, audra. ateina. Žaibai visuos šonuos žýbsi. O laumės juosta ties į tolį nuslinkusiu, vis dar žybsinčiu ir grūmojančiu debesiu, spindėjo nuostabiai graži. Tik dagties žarija kurį laiką žybsėjo, kaip tolstantis žiburėlis neperregimas nakties tamsybėje. Jie. artėja ne per didžiausiame aukštyje, nuolaidžiai smigdami žemyn, ir iš jų sparnų pradeda žybsėti ugnelės. Regi anapus debesų žybsinčią žvaigždę. Žybsi gadynės naujos žvaigždelė. Gyvenimas senų gadynių žybsi per angą dainos.

2. tarpais blykčioti, žybčioti: Ant rugienų žýbsi rasos. Atžariai šypsojosi žybsėdamas dantimis. Žybsi vaivorykšte sustingę vidurdienio varvekliai eigulijos pakraigėje.

3. tarpais ryškiai išreikšti kokį nusiteikimą. Cigaretės šviesoje piktai žybsėjo įkritusios akys. Iš pykčio akys žybsi. Akys žybsi netikėtai didžiu džiaugsmu. Akys juodos kaip angliukai, tik žýbsi. Akys stiklinės [ligonio],
jau ne mūsų, žýbsi žýbsi – ilgai negyvens.
atžybsė́ti. artintis su žiburiais: Kas ten per mišką atžybsi?
išžybsė́ti. kurį laiką žybsėti: Visą naktį išžybsė́jo žaibai.
nužybsė́ti. nutolti žybsint: Raudonos rūkančių ugnelės nužybsėjo prie daržinės. nukristi žybsint: Kai žmogus miršta – danguj nužybsi žvaigždė.
pražybsė́ti. pradėti žybsėti: Apačioje pražybsėjo minos.
sužybsė́ti.

1. imti tarpais žibėti: Štai ir mūsų gryčioje balana sužybsėjo. Vienur kitur sužybsėdavo geltona šviesa. Akinius kad sviedė į akmenį, net kibirkštys sužybsėjo! Tik sužybsė́jo, terkšt ir užudegė [perkūnas].

2. sublizgėti: Jo akys priešiškai sužybsėjo.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>žybsė́ti, </b>žýbsi (žýbsia), -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">tarpais smarkiai šviesti, švysčioti, plyksėti: </span> Ka ėmė pliskyt, tik ugnys žýbsi. Po arklio kojų žýbsi kiburkštys. Kas te klaime žýbsi? Rytuos žýbsia, audra. ateina. Žaibai visuos šonuos žýbsi. O laumės juosta ties į tolį nuslinkusiu, vis dar žybsinčiu ir grūmojančiu debesiu, spindėjo nuostabiai graži. Tik dagties žarija kurį laiką žybsėjo, kaip tolstantis žiburėlis neperregimas nakties tamsybėje. Jie. artėja ne per didžiausiame aukštyje, nuolaidžiai smigdami žemyn, ir iš jų sparnų pradeda žybsėti ugnelės. Regi anapus debesų žybsinčią žvaigždę. Žybsi gadynės naujos žvaigždelė. Gyvenimas senų gadynių žybsi per angą dainos. <br/>2. <span class="explanation">tarpais blykčioti, žybčioti: </span> Ant rugienų žýbsi rasos. Atžariai šypsojosi žybsėdamas dantimis. Žybsi vaivorykšte sustingę vidurdienio varvekliai eigulijos pakraigėje. <br/>3. <span class="explanation">tarpais ryškiai išreikšti kokį nusiteikimą</span>. Cigaretės šviesoje piktai žybsėjo įkritusios akys. Iš pykčio akys žybsi. Akys žybsi netikėtai didžiu džiaugsmu. Akys juodos kaip angliukai, tik žýbsi. Akys stiklinės [ligonio], jau ne mūsų, žýbsi žýbsi – ilgai negyvens. <br/><b>atžybsė́ti</b>. <span class="explanation">artintis su žiburiais: </span> Kas ten per mišką atžybsi? <br/><b>išžybsė́ti</b>. <span class="explanation">kurį laiką žybsėti: </span> Visą naktį išžybsė́jo žaibai. <br/><b>nužybsė́ti</b>. <span class="explanation">nutolti žybsint: </span> Raudonos rūkančių ugnelės nužybsėjo prie daržinės. <span class="explanation">nukristi žybsint: </span> Kai žmogus miršta – danguj nužybsi žvaigždė. <br/><b>pražybsė́ti</b>. <span class="explanation">pradėti žybsėti: </span> Apačioje pražybsėjo minos. <br/><b>sužybsė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">imti tarpais žibėti: </span> Štai ir mūsų gryčioje balana sužybsėjo. Vienur kitur sužybsėdavo geltona šviesa. Akinius kad sviedė į akmenį, net kibirkštys sužybsėjo! Tik sužybsė́jo, terkšt ir užudegė [perkūnas]. <br/>2. <span class="explanation">sublizgėti: </span> Jo akys priešiškai sužybsėjo.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.