žydúoti, -úoja, -ãvo.
1. žydžiuoti 1: Žydúoti pažyduoja jis kaip párkrikštas. Iš kalbos nepažintum, kad žydas – visai nežydúoja. Jie žydai, bet nė kiek nežydúoja. Negali pažint – ar žydas, nė nežydúoja. Biškį gali suprasti, da po biškį žydúo [ja]. Ir apsirėdęs ne žydiškai, ir šnekoj nežyduoja.
2. bartis, rietis: O žydúojasi jos ir žydúojasi – kad tu nudraustum!
nužydúoti. ariant palikti žydų: Nors daug užarė, bet daug ir nužydãvo.
pažydúoti. pažydžiuoti 1: Jis pažydúoja, gal yra parkrikštas. Šneka pažydúodamas. Dėl to galima pažint, kad žydas, – kalbėdamas pažydúoja.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.