obulúotas, -a. obūlúotas.
1. vedantis obuolius: Visos obelės jau buvo obulúotos, ka iššalo. Obulúotosios, arba bumbolinės, bulvės y [ra] su obuleliais.
2. obuoliuotas 3: Arklys obulúotas. Buvo obulúoti, širvi arkliai.
obulúotai. Rausvumas arklio nusišėrė, ir paliko obulúotai baltas, kaip sagstyte nusagstytas spuogais baltais.
3. kamuoliuotas: Obulúotas dangus. Ka y [ra] obulúoti debesys, reik linus sėti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.