.
ólbicais. albicais, aubicais.
ólbicais eĩti (kùltis)
1. išdykauti: Palik tik vienus, tai i eĩna ólbicais tie bjaurybės. Vaikai olbicais kulas, t. y. trūkiais galva, smarkiai ant kits kito.
2. niršti: Nuo tų pliotkų jinai ólbicais eĩna.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.