ómenė.
1. omenis 1: Turu gerą ómenę. Sunku yra žmogui užmiršti tai, kas amžiais yra omenėje įsikerėjęs. Išnyko jie kaip pasaka, kuri tik tik da plasta mūsų omenėje. Tiktai 60 metų sukakusi pasilpnėjo ir nustojo omenės. Senam nebė [ra] tos ómenės kartais. Tatai man neparėjo į omenę (neatėjo į galvą) . Nė ómenė [je] man tas nebuvo.
2. omė: Prabilo gyvas jo apsisaugojimo instinktas, omenė. Važiavo į naują vietą, omene jausdama einanti į spąstus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.