omuõ.
1. nuovoka, supratimas, aumuo: Kurgi buvo tavo omuõ šiteip dirbt! Merga viškai (visiškai) be ómenio.
2. omenis 1: Reikia turėt omenỹ (neišleisti iš atminties, iš galvos), bo užmirši. Įsikalk omeniñ (įsidėk į galvą, įsidėmėk), kad atsimintum. Kažin kas šovė omeniñ (atėjo į galvą) .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.