ómyti, -ija, -ijo.
1. bartis, rėkauti, bambėti: Girtas ómija ant šeimynos, t. y. šaukia.
2. išdykauti, šėlti, kvailioti: Omytis šventadienį negalima, – aštriai tėvo įsakyta. Vaikai, ko jūs ómijatės su toms šaudyklėms, dar pársišauste! Vaikai, neomykiatės! Vaikėzas kad ims šokinėti, raitytis, visaip omydamasis. išdykaujant juoktis, šaipytis (iš ko): Vaikai greitai ómijas iš viens kito.
įsiómyti. įsišėlti, įsikvailioti.
išsiómyti išsimaivyti, išsidarkyti: [Jų mergos] visaip išsiómijas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.