organišk|as, organiška
1. susijęs su prigimtimi, pagrindais, esminis, vidinis: Organiškas teorijos ir praktikos ryšys. Šeima - organiška visuomenės dalis. organiška neapykanta.
2. teatr. natūralus, tikroviškas: organiška vaidyba.
organiškai prv.: Gyvūnija organiškai susijusi su mišku. organiškumas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.