orùmas. → orus:
1. Tik jūsų orumas ir autoritetas gali juos sulaikyti nuo kokių išsišokimų. Atviras veidas teikė jai orumo. Jų valdžia ir orumas buvo didžiai didis. Tokiu savo elgimos tribunolui didžiausį orumą, o sau amžinai garsingą vardą užpelno.
2. Didelio orumo daiktais užsiėmęs.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.