paapsisėti

sė́ti, sė́ja (sẽja), sė́jo

1. berti sėklą į paruoštą augalams augti dirvą: Kap būna sausas metas, tai jie sėja in klonius. Sė́t sė́jom, ale nepjausim. Ne taip, kad sė́ta pasė́ta – reik prižiūrėti, o paskui prapuls. Daba i kanapių nebesė́ [ja]. Apsausino [pelkes],
pakasė ravus, dabar sẽja. Silosui daugiau, sako, sė́siąs, daržų nesodysiąs. Kviečių mažai tesė́jom, blogai paaugo. Mun daržai sė́ti, ravėti, ėsti virti – visi dirba. Sė́jėm spalio mėnesė [je] į atsėlį. Dvidešim pūrų miežių sė́jėm. Mes vienus metus sė́jom balon (į šlapią dirvą) . Sė́davo ir kanapių bučiam pasdirbt, virvėm vyt. Miškan ariau, grikius sė́ju. Kas nesė́ja kviečių, tai perka miltus. Nėr kur sė́t – sėtáu, kad but kur. Savo reikalams sė́davo rugius. Kviečių sė́ja maža. Jie miežius po plūgu (apardami) sėja. Kviečius sė́davo po žagre. Pievas visas išdraskė – neturi kuom sė́t. Per mus saloj paldienyke niekas nesė̃s, neprasėjinės. Buvom besėją̃, bet ėmė lyti – ir metėm sėję. Aš sėdamas visada priakėju. Dabar pats sė́jamas laikas – ne svečiuos važinėt. Sėjamas čėsas. Apžiūrėjau ir rugių sėjamą lauką. Karvėms ganyklą nuomojau kitur, visa buvo žemė sėjama. Dvivagius tus plūgus tokius devė, sė́jamas mašinas devė. Buvo labai sė́jamos našlelės. Sėjamū́sius sėmenis reik išberti (nusiausti), ka nebūtų sėjant plokštakių. Tavo laukai neakėta ir rugiai nesė́ta. Išvažiavo rugius sė́jančiai (sėjant) . Vieni arė, kiti sėjo, ir sunku pasakyti, katrie – ariantieji ar sėjantieji – labiau savo darbu džiaugėsi. Regėjau aną sė́damą (sėjantį) . Sė́ja kaip iš botago (labai retai) . Per abi kojas sėja. Sėjamoji petražolė. Sėjamasis pelėžirnis. Taigi ir varpinės, ir ypač ankštinės žolės sėtinos pavasarį. Kiekvienai javų rūšiai sėti būdavo parenkamas atitinkamas oras, mėnulio padėtis ir savaitės diena. Kad baravykų geltona papilvė, tai rugius laikas sė́ti. Avižas, kai ievos pradeda žydėti, sė́ [ja]. Kad kadagiai žydės, sė́sam linus. Miežiai būsią išrizgę, jei jaunam̃ sė́si. Kad javai gerai užderėtų, reikia sėti į pilniją. Jau grikvabaliai atsirado, reikia sėt grikiai. Po Elzbietai sė́jau, galvõs (į galvas) prėjo linai da. Jaunam [e] sė́k, tai bus didelės avižos. An riekimo (aparto pūdymo) sė́damas, duonos neturėsi. Linus sėti buvo taikoma, pastebėjus danguje juostuotus debesis, kad linai būtų tokie pat ilgi. Sėjamas vė [ja] s (nedidelis, šiltas, sėjai palankus vėjas) . Perūne, kursai savo galybe sunkią žiemą nu mūsų pavarei, teikias mums javus mūsų sėtūsius ir sėtinūsius vykinti. Dėl ko tujai sė́jęs, sė́jęs ir vėl žiūri aukštyn? Eik, žioply, eik sė́t kiekvieną sė́jamą daiktą. Ė išaręs tuoj spėk: kviečius, miežius, žirnius sėk ir linelių neužmiršk. Vai dariau, dariau lyseles, vai sėjau, sėjau rūteles. Pavasario dienelę sėjau žalią rūtelę. Aš ją sėdama ir ravėdama su rūtele kalbėjau. Tai lygi pošnelė – nei arta, nei akėta, nei rugeliai sė́ta. Tavo ropės kietos buvo – šiaurės vėju sėtos. Sėjau rūtą, sėjau mėtą, sėjau lelijėlę, sėjau savo jaunas dienas kaip žalią rūtelę. Oi jūs rūtos rūtelės, jūs rūtelės žaliosios, o kas jus žalias sė̃s, kap sesutė ištekės? Aš neturiu sesužėlių, nėr kam sė́ti rūtužėlių. Aš turėjau darželėlį vienom rūtom sėtą. Sėjau rožes, sėjau rūtas, sėjau lilijeles. Kad aš sėjau, linksma buvau, kad ravėjau – dar linksmesnė. [Švęsk] šventę pirmos pjūvės javų, kurius ant lauko sėjai. Renka vaisių ant amžino živato, idant drauge (bendrai) džiaugtųse sėjąsis ir pjaująsis. Išėjo, kuris sė́ja, sė́tų sėklos savos. Ir kad sė́jo, viena puolė pas kelią. Ir stojos besėjant, jog vieni grūdai puolė ties kelio, o paukščiai dangaus ateję sulesė juos. Nesėjęs nepjausi. Kad nesėjai, tai ir nepjausi. Kiek sėsi, tiek pjausi. Ką žmogus sėja, tą jis ir dagos. Vėjus sėsi – audras pjausi. Kas sė́ja ir aria, tas visus šeria. Balandas sėjęs, kviečių nepjausi. Dagys ir nesėtas auga. Piktžolių nesėja – jos pačios atsiranda. Kur sėtos ropės, ridikai dygsta. Medų sėji, pipirus pjausi. Medum sėji – pipirai sprogsta. Sėjau mėtą – išdygo pipiras. Nesigirk audeklu, kol da linai nesėti. Velnias sėjo, velnias ir pjauna. Kai sėjo, grūdas klausė, kiek mėšlo dėjo. Nesėk į dirvą neteisybės. Kepurę sė́jęs, kepurę gausi. Kad tokius žmones sauja sė́t, o po vieniai dygt! Kad tokių vaikų, šimtą sė́jus, nė vienas nedygtų! Kad nei bačka sė́jus neaugt! Rugius sė́k, kad atšoktų, kviečius sė́k, kad priliptų (rugius reikia sėti sausai, o kviečiams šlapumas nekenkia) . Rauluk, kartok, Baltruk, sė́k (apie Lauryną reikia pūdymus kartoti, o apie Baltramiejų – rugius sėti) . Kas sėja su verksmu, pjaus su džiaugsmu. Šiaudų dirva, akmenais sėta, – gyvi dygsta.
sėtinaĩ. sėtinõ: Sėtinius sė [ja] sėtinaĩ. Ir parūpo man įkalbėti ūkininkei, kad pamėgintų ne sėtinai ant ežių burokus sėti, bet sodintinai po vieną grūdą. Šiemet pupas sėsma sėtinõ. Rugiai sė́jasi rudenį. Laikuo atejus, aras, sė́jas. Kol sėjomos, turėjom vaikį; kaip apsisėjom, nebreik. Duosiu sėklų, ir sė́kis, jei reikia. Sėjanties mirė, nesulaukė vasaros. Sėjamės pašarui ne baltųjų, bet raudonųjų dobilų. Kad sėjas žemėn [garstyčių grūdas],
mažiausias yra terp visų sėklų and žemės. barstyti sėkla (dirvą): Šitas kalniukas buvo nesėtas. Vieną lauką rugiais, kitą vasaroju sė́davo, ė trečiam ganydavo keltavas. Nieko nesė́ta buvo laukai. Kur kąsnelis liks nesė́ta, pririši karvę. Neverk, mergele, balta lelijėle, aš pasėsiu tau linelių sėjamoj dirvelėj. leisti į pasaulį, kurti (žmogaus kūną): Sėjamas yra kūnas natūriškas. Sėjamas yra silpnybėje ir kelsis stiprybėje. Sėjamas yra kūnas pagendamas, o bus prikeltas nepagendamas. Sėjas kūnas nepagerbime, o kelsis garbėje. Sėjas pagadinime, bet prikeliamas est nepagadinime.

2. sodinti (bulves): Bulbių nesė́ [ja],
kiaulių neaugina – iš rublio gyvena. Bulves mes sė́davom jau anksti. Bulbių sėjamas laikas. Daba [r] tas sė́jamasis laikas, tad brangios [bulvės]. Par sėtąją sėklą daugiau neprikasma bulvių. Kur tos bulbės beaugs – kelinti metai sė́jam į atsają. Tais metais daug kas vėlai sė́ [jo] bulbas.
sėtinaĩ. Liuobu mamai visumet prisilygsu bulbių pasėti pūrą sėtinaĩ. Ropučių sė́davomos daug.

3. barstyti ką smulkų, birų: Sniego buvo daiktais, vis tiek sė́jom [salietrą]. Sė́ja [trąšas] lakstydami iš viršaus [lėktuvai]. Jaunoji, eidama jaunopjop, iš nosnaitės sė́ja rugius. barstyti (dirvą): Sė́ja, sė́ja visokiais [chemikalais].

4. skleisti, platinti, diegti: Štai kaip mes kultūrą, šviesą sėjame. Sėjo tarp jaunuomenės visokias laisvės idėjas. Rovė piktą, o sėjo dorybę. Dievo žodį, vaido sėklą sė́ti. Sėjąsis teisybę tikrai laimės. sukelti: Girtuoklystė tik vargus ir nelaimes sė́ja. O visur sėjo nusiminimą. Ir svaigina jo daina, ir širdy linksmybę sėja. Prakeikti yra visi …, kurie karius ir maištus tarp žmonių sė́ja.

5. žerti, sviesti: Užpykus kad sė́jau jo visus žaislus!

6. tankiai šaudyti, svaidyti (ugnį): Orlaiviai perlėkė sėdami (šaudydami) . Priešas ėmė sėti į jų eiles ugnį. Perkūnas žaibus neliaujas sėti plačiai, aplink.

7. lieti, berti (ašaras): O mes šią mielą dienelę sėjam graudžias ašarėles.

8. smarkiai skraidyti, lakstyti: Į pavakarę tai tokios musiukės apie galvą ir sė́ja. Kai nusišviečia, tai bitės kap sėtè sė́ja į laukus.

9. skleisti (kvapą, šviesą): O anie augo visi iš vieno, žiedelius krovė ir kvapus sėjo. Peronų lempos blausią šviesą sėjo.
aguonàs sė́ti tyliai verkti: Na, ko tu? Ir vėl aguonas sėji?
[su] akimìs sė́ti žvilgčioti: Su akim̃ tik sė́ja, tik sė́ja.
drignès sė́ti. išdykauti.
galì (mòžna) linùs (rópes) sė́ti (ant ko) labai murzinas, purvinas . Mazgokit, vaikai, kojas, be greit možnė̃s ant jų linùs sė́t. Gali rópes sė́ti an kojų, an rankų!
kaĩp avižomìs sė́ja nei šį, nei tą, niekus (kalba): Kalba kaip avižoms sė [ja].
nors žìrnius sė́k labai murzinas, purvinas . O ir kaklas jau toks, kad nors žirnius sėk.
rū̃tą sė́ti. būti netekėjusiai.
vélnias rópes sė́ja į vagàs labai raukšlėtas. Snukiai jau ne rėčiai geldos, nieko neištaisysi – jau vélnias rópes sė́ja į vagàs.
antsė́ti. pasėti ant kito pasėlio: Antsė́jau dobilus ant rugių. Ant jų. viršu reik antsėti dobilus. Bet šėtonas antsėjo kūkalių ir visokių žolių.
apsė́ti.

1. apiberti paruoštą dirvą sėklomis: Ruduo atejo, reikėjo tus laukus apsė́ti, neturėjo kuo. Apsė́jo vasarojum savo laukus. Rėžį cielą jis apsė́ja sėmenimis. Iškuldavai rugių laukus, po kokį keturiasdešimt gektarų apsė́tus. Aplink apsė́ta rugiais. Buvo apsė́ta visi laukai. Eisiu aš vėl apsė́siu tą dukterį (dukters lauką) . Noriu daržą apsė́t. Tikėjomės gausią žemės – dvarponis apsėtas mūsų dirvas prisijungė prie dvaro. Mes apsėsim pavasario sėkla laukus. Kur vasaros dienas dėjai, kodėl lauko neapsėjai! Šitai jumus sėkla, apsėkiat laukus. Laukinykas geras dirvą savo apsėja geriausia sėkla. Baltojo svieto nedaug tėra, juodu žemė apsėta. Dviem pupom visą lauką apsėja. Dvi pupelės visą svietą apsė́ja. Dvi sesutės visus laukus apsė́ja. Kaip apsisėji be arklio? Kai apsisė́su, eisu pri gydytojo. Yra daug neapsisė́jusių. įberti sėklos į dirvą: Lai apsėjam tavo rugius, tada apsėsim muno. Nei saujos rugių neapsė́ta. Čia rugiai apsė́ta aplinkui, nėr kur ganyt. | Mišku apsė́jo visą kaimą. Kai vasarojų apsisė́sma, pūdymas art anksti bus, tai pailsės arkliai davaliai.

2. pasėti ant kito pasėlio, užsėti: Rugiai visada apsė́ta dobilais.

3. kaimynui sėjant ar pasėjus, tą pačią dieną išeiti sėti. Negalėjo jis pasėt kitą dieną, bet ne: mat, kad tik apsėt! Stasius kap apsė́jo Joną, tep jo. linai ir pragaišo.

4. apsodinti (bulvėmis): Ans visą lanką apsė́jo bulbiums.

5. apibarstyti, apiberti: Girą apsėjom kubile su avižoms, kad nenuvėstum. Dobiliukus kiek apsė́jau salietra, gali išdegt – pagada. Sėmenim apsė́ji apie namus – nėr gyvačių. Nakčia švento Andriejaus, einant gult, reikia apsisėt aguonom, tai susapnuosi, už ko nutekėsi.

6. aplaistyti, apibarstyti (ašaromis): Su baltom rankelėm lauką išakėja, su skurdžiosiom ašarėlėm laukelį apsėja. Ašarėlėms apsėsiu, sodysiu rožes: augysiu daržely kvietkutes gražias.

7. nuberti, nukloti: Stalas apsėtas popieriais, knygomis, paišeliais. Veidas apsėtas šaltais kanapių grūdeliais (apgamuotas) . Drabužiai buvo apsėti blizgančiais perlais. Dangus žvaigždėmis lyg sė́te apsė́tas. Troptais ir valtims Nemunas apsėtas. Kad taũ apsė́t votimu!
paapsisė́ti. viską apsisėti: Vasarą kap paapsisė́ja, tai imasi žiemos čėse pie kūlatę.
atsė́ti.

1. apiberti sėkla išpurentą dirvą, apsėti: Neužudera javai, ė reikia atsė́t laukai. Šiuomet atsėjau visus daržus miežiais ir dar liko pora pūdų. Kuoj lauką atsė̃s pavasarį? Nėr kuom laukas atsėja. Visą lauką savo sėkla atsė́jau. Laukai jau atsėti, ir želmuo gražiai žaliuoja. Ar jų kap reikia atsėtà žemė? Ligi pietų i atsė́jau tą sėją. Žemę atsė́ti reikėjo – dirbau sunkiai. Savų rugių ir duonai gana, ir atsisė́jom. Mes už visus pirmiau [siai] atsisė́jom. Kas atsisė́s, tas turės. įberti sėklą į išpurentą dirvą: Atsė́t rugius atsė́jau, o su priakėjimu tai kažin kaip bus. Perniai jau tam laike buvo atsėti rugiai. Jau viskas atsė́ta. Ar tu, kaimyn, atsė́jai linus? Jau vasarojų atsėj [o] ir ankstyvukes bulves pasodino. Kol Jūzapas parėjo, Baltaragis visą vasarojų atsisėjo.

2. iš naujo pasėti: Rugius sniegas išstovėjo, reikės atsė́tie avižom. Matai, jeigu misli atsė́t, tai gali pjaut rugius. Rugiai ir atsėti neužaugo. Kirminai išėdė rugius, ir reikė atsė́ti. Ta žolė duoda gerą šieną nu 4 iki 8 ir ilgesniai metų neatsėta. Ganyklose baltieji dobilai išsilaiko labai ilgai, nes nuolat atsisėja iš gyvulių nenuėstų subrendusių galvučių.

3. pasodinti (bulves): A jau bulbes atsė́jot? Padėjo munie ruputes atsė́ti. Skubino bulbes, kol mėnuo neparyš, atsėti. Reikia atsisė́ti, nūsigyventi bulbikes – [senas žmogus] nors pasiusk.
kaĩp (lýg) [rugiùs, vasarójų, vìską] atsė́jęs (atsisė́jęs.
)

1. lėtai, pamažu, neskubėdamas (eina, vaikščioja): Ko vaikštai kaĩp atsė́jęs! Ko ana bėgs – eita kaĩp atsė́jusi. Eina lýg atsė́jęs. Velkas kaip atsėjęs. Vaikščio [ja],
rankas sudėjęs, kaip atsėjęs. Eina, lyg vasarojų atsėjęs. Kas čia tykina, kaĩp rugiùs atsė́jęs? Eina, kaĩp vìską atsė́jęs.

2. nieko neveikdamas (stovi): Ko čia stovit kaĩp atsisė́ję!
įsė́ti.

1. įberti sėklą į išpurentą dirvą: Šlapias buvo ruduo, negalėjom nei dirvon įeiti, nei rugių įsė́ti. Kad ir biškį įsė́k grikių dėl veislės. Vasarojų ansė́jom. Šiemet anksti vasarojų insė́ [jo] m. Lietus vis pila, tai da neįsė́jo. Insėtų̃ rugių yra gražių. Avižų šešis centnerius įsė́davo. Aš pati įsė́jau žaliąsias rūteles. Kaip įsėjo, linksma buvo, kaip ravėjo – dar linksmesnė. Ei tu, mano žaliasis meirone, kas tave įsėjo, nuravėjo?. Patis kūnas dvasiškai kelsis, idant, … ik kolei dabar yra kūniškas, būtų įsė́tas ir numarintas. Ką įsė́si, tą dagosi. Įsisėjo šįmet labai gerai žieminiai – sausa buvo. Šlapiai įsisė́jo pernai, nebūs rugių. Insisėjau javus. Rugius pati insisė́ju. Avižų bus tik insisė́t – per žiemą supenėjo. Nūsirausi [linus] įsisė́jęs i turėsi. Tuokart įsidiegė ropučių, įsisėjo batvinių, žirnių ir pupų. Aš įsisė́čiau rūtužes par visą daržą lysvužes. Įsisėjau avižų į tėtužio dirvelę. apiberti sėkla išpurentą dirvą: Netikęs tais metais buvo pavasaris, nespėjom insė́t laukų. Nepalikau lauko pūsto, įsė́jau. Šlapia žemė, negal įsė́ti. Įsėjus vasarojaus lauką, atsirado keletas ir laisvesnių dienų. Susiedas laukus įsėjo ir pūdymą priakėjo. Prisisamdė mergų, bernų, įsisėjo savo laukus. Jau jiej insisėję.

2. papildomai pasėti ant pasėlio: Į vasarojų įsėjami dobilai. Drėgnais metais pašariniai lubinai gali būti įsėjami į žieminius rugius pakrikai. Atejo neprietelius ir įsėjo kūkaliais tarp kviečių. Šičia girdi veliną, kaip sėte įsėjantį piktus tarp gerų.

3. pasodinti (bulves): Šešis centnierius bulbių įsė́jam. Kokį metą anos. paauga, ka i kaip tu įsė́k. Kitam daviau dirvos bulvėms įsė́ties.

4. įberti, pabarstyti: Tą trąšą ar ko neįsė́ja, tie javai teužauga silpni kokie.

5. įdiegti, įskiepyti: Atima žodį, kuris buvo įsėtas širdyse anų. Žodį, čion apsakomą, širdina duok įsisėti.
kaĩp rugiùs įsė́jęs pamažu, lėtai (eina): Eina kaip rugius įsėjęs.
išsė́ti.

1. sėjant suvartoti: Visą dieną sėjo, sėjo, kažin ar tris maišelius išsė́jo. Išsė́jau tris pūrus. Išsė́jau visą sėtuvę. Aš kviečius jau išsė́jau. Sūnau, per šią dieną išsėk visus šiuos grūdus. Pasėlio tankumas priklauso nuo išsėtos sėklos kiekio. Neprietelis daug kūkalių tarp kviečių … išsėjęs. Paimkie tu mano vargus ir išsėkie po laukelį. Visi miežiai išsisė́jo, o žemės dar lieka. Neižytų [grūdų] trejopai daugesniai išsisė [ja],
nekaip nuižytų.

2. praleisti laiką sėjant: Išsė́jau lig vakaro.

3. apsėti, užsėti: Visų laukų neišsė́ja – iš kur duonos turės.

4. išberti: Paskiau avižas išsė́davo ant rėčio.

5. beriant sėklą padaryti (kokią figūrą): Kap kurie iš grūdų išsė́ja kryžių, o kap kurie pasėja lygiai.

6. išbyrėti: Surinkit aguonas – nuo vėjo išsisės. Mūs nepjauti rugiai, an kelmo būdami, išsisė́jo.

7. išsisklaidyti, išsimėtyti: Sergant miliarine tuberkulioze, tuberkulai išsisėja daugelyje organų.
nusė́ti.

1. apsėti: Blogai ten tavo nusė́ta, retai dygsta. Turėjom visus laukus nūsė́ti. Vyras mirė, pati sėjau, i gražiausiai nusė́su. A jau viską nusė́jo brolis? Jasius gražiau nusė́ja. Juo į pryšakį žersi grūdus, juo aukščiau, juo toliau, tuo dailiau nusisės.

2. sėjant nulaisinti: Dirva nusė́ta, nualinta. Ano visos dirvos yra nusė́tos. Paaugo avižos kad ir nusėto [je] žemė [je],
be mėšlų. Dobilus sėsi ir duoną nusėsi!. Kaip mažai, tai gi žemė nusisė́ja baisiausiai.

3. sodinant nulaisinti: Į tą pačią vietą sėjau bulbes, žemė ir nusisėjo. | Bulbės. nusisė́jo.

4. nubarstyti: Bulbas kap ėmė sėt [iš kiauro maišo],
tai nusė́jo per visą sodžių. Jau einu namučion palinksmint tėvučių, priskyniau kvietkelių nusėt jiems takelių. Nusė́jo visokiais [chemikalais],
i prapuolo uogos.

5. nuberti, nukloti: Iš šalies kap žiūrai in tokį perų korį, tai atrodo tep kap šašas – tik išvien nusė́ta. Vaikščiodamas nusiminęs, gi žiūriu – visas slėnys nusėtas deimantais. Ploto pakraščiai buvo nusėti namelių. Pieva nusėta purienomis, lyg būtų visa ištepta geltonu sviestu. Dangus žvaigždėmis nusė́tas. Jau vos tik kojas bepavilko, o kelelis aštriais akmenėliais nusėtas.
pasė́ti.

1. įberti sėklą į paruoštą dirvą: Ten rugius pasė́jo, kur buvo avižiena. Atorėm antareilį i rugius pasė́ [jo] m. Be mėšlo, ir gerai pasė́jus, neauga. Vasarojus jau pasė́ta. Pasė́jo miežius – su žambiu aparti reik. Po miežiais pasė́jo dobilus. Pasė́jom miežius py pat kelio. Pasėjo darže vasarių kviečių. Šitoj dirvoj, ką pasė́si, tas auga. Kanapių pasė́davo, kas ūkininkai buvo, pasė́davo po sieką. Iž (už) kontoros kopūstai pasė́ta. Prie tvorai pasė́tos morkos. Kad ne linų metai, tai geriausioj žemėj pasė́ji – neauga, ir gan. Kazimiero buvo pasė́ta žirniai ažu sodo. Dobilai pasė́ta. Kai merga, tai linų nori [algos] pasė́t. Lubinuosna pasė́ja rugius – labai gerai dera. Ten pieskynai – per dvejis, per trejis metus pasė́ja kokį grikį. Ažuoganą grikių kap kas pasė́ja. Vasarojas iš ledo (labai anksti) pasė́tas. Pasėjo po oželio galva (vėlai), tai tiek ir užderėjo. Aš jau pasė́jau dvejetą pūrų. Kas bus iš pasėtųjų, kad nėra šilimos? Po drapoku tik pasė́jo, tai nieko ir nebuvo miežių. Vaikis pasėtas (kuriam pasėlio pasėta) tuoj kitaip dirba. Aš pasė́jau linelį, geltonąjį grūdelį. Aš pasė́jau obuolelį po savo langu. Aš paprašyčia savo bernelio, kad išartui dirvelę ir pasėtuĩ linelius. Tėveli manas, radnasai manas, pasė́ki linelius ant manosios žemelės. Pasė́jo tėvelis gelsvuosius mieželius. Motule širdele, kas tau linelius pasė̃s? Išmindžiojo žalias rūtas, seselės pasė́tas. Tokia maita pultų ant (sėklos) pasėtos. Žmogus pasėtų̃ geros sėklos ant dirvos savos. Pasėtas yra an geros žemės. Idant tavo sėkla, čia pasėta, naudingai būtų tavi surinkta. Kas anims tokią sėklą pasė́jo vienas kito neužkęsti ir ėsti?! Ką pasėsi, tą ir pjausi. Kas pasė́ja, tai ir pjauna. Ko nepasė́jai, to ir nepjausi. Nepasė́si – sau neturėsi. Ką pasėsi, tą suėsi. Prieš vėją nepasėsi. Ant akmens pasėsi – ant lentos kepsi. Ko jaunatvėj nepasė́si, to senatvėj neturėsi. Kap pasėsi, tai koc kapelę, o kap nesėsi, tai nei pėdelio. Gera sėkla ir pasėta neauga, o bloga ir nesėta išauga. Pasėjau pipirais, išdygo skatikais, pražydo marčiomis, iškaršo mergomis. Pasėjau parakėliu, o išdygo kamuolėliu. Ką žmogus pasės, tatai ir pjaus. Seniau, kur norėj [o],
tai pasisė́j [o]. Pasisė́jom kiek linų. Duos ten darželį žemės anam pasisė́ti batviniams, pasidiegti bulvėms. Tris pūrus jau pasisė́jo [miežių] – jau neblogai. Pavasarį, kol pasisė́ji, baisiausiai rūpesnis ema. Jin pasisė́jo ridikėlių, kad būtų pasė́ta: nė pati jų valgo, nė ko. Jis pas mum pasisė́davo grūdų. [Rėžiuose] nei dobilo gali pasisė́tie, nei nieko. Būt pasisė́ję vasaroją, kad sėklos nebūt trūkę. Smėly pasisė́si – neaugs niekas. Pasisė́jau žalią rūtą, bus mergelė man, man. Žentelio arta – nepasisėsi, žentelio balnotu nejodinėsi. Nepasisėsi vietoj rūtelių nė rugių, nė mieželių. Pasisė́jau rūtelę, pasisė́jau žaliąją. Aš pasisė́čiau žalias rūteles į du nauju darželiu. | Kai sausai pasisė́ja, tai negreit sudygsta. Vėlai pasisė́ję rugiai į dirses pavirsta. Brendęs vaisius taisės nukristi ir pasisėti. Ši žolė ganyklose pati pasisėja. Ardami, purendami žemę, šernai padeda pasisėti medžių sėkloms. Ans sako: „Pasisėkiat, pūrai“ – ir pasisėjo pūrai. apiberti išpurentą dirvą sėkla: Visas ažukluonis rugiais pasė́tas. Iškulk, nevėtytais, nevalytais tais javais pasė́k. Vienas laukas rugių būs pasė́tas, kitas vasarojaus. Ančlaidmu neleisk gyvuolių ant šviežiai pasėtų dirvų. Tai vysta sodelis tankiai pasėtas. Anąnedėl pasisė́jo jau ir daržą. Kai tik pasisė́davo laukus, tuoj kelius taisydavo. pajėgti sėti: Tėvas dar pasė́ja. kurį laiką sėti: Jis valandėlę pasė́jo ir nuėjo namo. sukurti (žmogų): Svietas an blogo pasė́tas. Tokia Dievo valia – visas svietas an to pasėtas. Svietas ant to pasėtas.

2. pasodinti (bulves): Bulves šiemet pasė́jau ankstie. Pri numų pasė́su bulbių ankstybųjų. Šlapio [je] vieto [je] pasė́jau – supuvo bulbės. Paeinąs gyvolis, bulbių vagą gal pasė́ti. Pernai lomo [je] bulbės buvo – nuskendo; šįmet an kalno pasė́jom – išdegė. Mas pasė́jom bulbių tris centnerius. Da bulbių gal a du tuos pūrus pasėdavai. Aš jam bulbių pasėjau. Kur pirma sėjom – drenesnės, kur paskui pasė́jom – bulbos geros. Gavo daržą trims pūrams bulvių pasėti. Aštuoniasdešimt metų, pati su lopeta pasisė́ [ja] bulbes. Duos kelis arus bulves pasisė́ti. Žmogus bulbių pasisė́jo, žmoguon i būs. Arklį duos, gali laikiau ankstybųjų bulbių pasisė́ti. Pri vasarojaus bulbių kiek pasisė́davo. Nei bulbų pasisė́si, nei agurkelio – visa ką pirk. | Skaldom bulbas – daugiau pasisė̃s.

3. apiberti, apibarstyti: Reikia biškį pasė́t salietros an bulbų. Pasės trąšas, kai išdulkins – reikės gaišt kai prūsokam. Ir išardė miestą ir pasėjo jį druska.

4. paskleisti, įdiegti: Daryk iš mūsų žemę gerą ir vaisingą, ant kurios pasėtas žodis tavo vaisių atneštų. Žodį aną išima, kursai pasėtas buvo širdyse jų. [Kalba] iš motinų lūpų išdygo ir mumyse pasisėjo. sukelti: Likimas beširdis, skriaudėjas sieloje ilgesį pasėjo. Kažkas pasėjo nerimą širdyje.

5. pamesti: Ka tu peilius tujau pasė́ji. Nepaspėju peilio nuspirkt – ir jau pasėju. Tik vakar peiliuką nupirkau, ė tu jau pasė́jai. Anas ką turi, tai visa pasė́ja.

6. išbarstyti, išsklaidyti: Kaži kokias korteles čia pasė́jai. Vėjas pavasario žiedus pasė́ja. Važiuodamas šitom vietom, turėjai stipriai sukąsti dantis, kad nepasėtum jų šalikelėse.

7. priberti, pribarstyti: Nuo seno ãkmens turi blogą vardą, ir sakoma, jog velnias juos pasėjo.

8. tankiai paleisti (šūvius): Kai sujojo, sužlegėjo artojėlių pulkas, kai paleido, kai pasėjo į žemelę kulkas.
kaĩp rugiùs (rūtàs) pasė́jęs pamažu, vos (eina, vaikščioja): Eina kaĩp rūtàs pasė́jus. Vaikščioja kaĩ rugiùs pasė́jus.
papasė́ti. pasėti 1: Nūnai papasė́jo vitvisi grikius.
pérsėti.

1. iš naujo pasėti: Kai kuriuos žiemkenčių sklypus vis dėlto teks persėti.

2. praleisti kurį laiką sėjant: Tėvas par visą dieną miežius pársėjo. Pársisėjom lig šienpjūtės.

3. apsėti daugiau, negu nustatyta, leista: Aš jau pársėti arus nepársėsiu – sėklos neturiu.

4. sėjant padaryti (kokią figūrą): Kiek tos žemės – su sėmenų pūru tik kryžių pársėju.
prasė́ti.

1. pradėti sėti, padaryti sėjos pradžią: Prasėt rugiam nėr pirmojo: nenori kožnas, kad jo kiti apsėt. Jau svietas rugius prasė́jo, o mūs dar sėklos nekulta. Prasė́k rugius baltais marškiniais, kad būt balta duona. Rugiai prasėti prie aiškios saulės, tai duona bus balta.

2. ne laiku, ne taip, kaip reikia, pasėti: Prasė́jau pasėlę: nedygo nė kelintasis grūdas. Prasėjom rugius – pavėlavom įsėti, dėl to tokie menki. Šį metą sėmenis prasė́jau.
prisė́ti.

1. daug pasėti: Ana prisė́jo pilnus pašalius visokių diegų. Javų prisėtì laukai. Žirnių daug kas turėjo prisė́jęs. Pievos išarta ir žolių prisė́ta. Daržų prisė́ta, prisodinta. Prigitesėjau pilnus laukelius žalių rūtelių. Prisės bernelis gelsvų linelių, priausiu jauna plonų drobelių. Mažos mano seserėlės, neprisėjo rūtytėlės. Jei nemyli pačios, tai prisėk daug linų. Netgi ten, kur niekad grybų nebūdavo, šį rudenį kaip prisėta (daug) . Prisė́sias pupų, išvirsias košės. Anies ir miežių, ir rugių prisisė́ja. Prisisė́jau sau rūtelių, kiek tik aš norėjau.

2. prisodinti (bulvių): Prisė́jo tų bulbių Adomo laukus (labai daug) . Pri numų bulbių prisisė́jau. Kiaulių nusišera, bulbių prisisė́ [ja] – paėdę yra.

3. pribarstyti, primėtyti: Prisė́ [jo] pilnus laukus praklemacijų. | Ka prisė́ti visi pasieniai (netvarka) !.

4. nuberti, nukloti: Tankiai strazdanų prisėtas veidukas judėjo krutėjo. Visa stepė įkalnyje kaip žirnių buvo prisėta skubančių vyrų. Tarp kaimų buvo prisėta visokio didumo palivarkėlių. Vaiski, žydra dangaus žaluma prisėta žvaigždžių. Laukai ištrypti, išrausti, išvažinėti, tiltai sugriauti, minų ženklų visur kaip sėte prisėta.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>sė́ti, </b>sė́ja (sẽja), sė́jo<br/>1. <span class="explanation">berti sėklą į paruoštą augalams augti dirvą: </span> Kap būna sausas metas, tai jie sėja in klonius. Sė́t sė́jom, ale nepjausim. Ne taip, kad sė́ta pasė́ta – reik prižiūrėti, o paskui prapuls. Daba i kanapių nebesė́ [ja]. Apsausino [pelkes], pakasė ravus, dabar sẽja. Silosui daugiau, sako, sė́siąs, daržų nesodysiąs. Kviečių mažai tesė́jom, blogai paaugo. Mun daržai sė́ti, ravėti, ėsti virti – visi dirba. Sė́jėm spalio mėnesė [je] į atsėlį. Dvidešim pūrų miežių sė́jėm. Mes vienus metus sė́jom balon <span class="explanation"> (į šlapią dirvą) </span>. Sė́davo ir kanapių bučiam pasdirbt, virvėm vyt. Miškan ariau, grikius sė́ju. Kas nesė́ja kviečių, tai perka miltus. Nėr kur sė́t – sėtáu, kad but kur. Savo reikalams sė́davo rugius. Kviečių sė́ja maža. Jie miežius po plūgu <span class="explanation"> (apardami) </span> sėja. Kviečius sė́davo po žagre. Pievas visas išdraskė – neturi kuom sė́t. Per mus saloj paldienyke niekas nesė̃s, neprasėjinės. Buvom besėją̃, bet ėmė lyti – ir metėm sėję. Aš sėdamas visada priakėju. Dabar pats sė́jamas laikas – ne svečiuos važinėt. Sėjamas čėsas. Apžiūrėjau ir rugių sėjamą lauką. Karvėms ganyklą nuomojau kitur, visa buvo žemė sėjama. Dvivagius tus plūgus tokius devė, sė́jamas mašinas devė. Buvo labai sė́jamos našlelės. Sėjamū́sius sėmenis reik išberti <span class="explanation"> (nusiausti), </span> ka nebūtų sėjant plokštakių. Tavo laukai neakėta ir rugiai nesė́ta. Išvažiavo rugius sė́jančiai <span class="explanation"> (sėjant) </span>. Vieni arė, kiti sėjo, ir sunku pasakyti, katrie – ariantieji ar sėjantieji – labiau savo darbu džiaugėsi. Regėjau aną sė́damą <span class="explanation"> (sėjantį) </span>. Sė́ja kaip iš botago <span class="explanation"> (labai retai) </span>. Per abi kojas sėja. Sėjamoji petražolė. Sėjamasis pelėžirnis. Taigi ir varpinės, ir ypač ankštinės žolės sėtinos pavasarį. Kiekvienai javų rūšiai sėti būdavo parenkamas atitinkamas oras, mėnulio padėtis ir savaitės diena. Kad baravykų geltona papilvė, tai rugius laikas sė́ti. Avižas, kai ievos pradeda žydėti, sė́ [ja]. Kad kadagiai žydės, sė́sam linus. Miežiai būsią išrizgę, jei jaunam̃ sė́si. Kad javai gerai užderėtų, reikia sėti į pilniją. Jau grikvabaliai atsirado, reikia sėt grikiai. Po Elzbietai sė́jau, galvõs <span class="explanation"> (į galvas) </span> prėjo linai da. Jaunam [e] sė́k, tai bus didelės avižos. An riekimo <span class="explanation"> (aparto pūdymo) </span> sė́damas, duonos neturėsi. Linus sėti buvo taikoma, pastebėjus danguje juostuotus debesis, kad linai būtų tokie pat ilgi. Sėjamas vė [ja] s <span class="explanation"> (nedidelis, šiltas, sėjai palankus vėjas) </span>. Perūne, kursai savo galybe sunkią žiemą nu mūsų pavarei, teikias mums javus mūsų sėtūsius ir sėtinūsius vykinti. Dėl ko tujai sė́jęs, sė́jęs ir vėl žiūri aukštyn? Eik, žioply, eik sė́t kiekvieną sė́jamą daiktą. Ė išaręs tuoj spėk: kviečius, miežius, žirnius sėk ir linelių neužmiršk. Vai dariau, dariau lyseles, vai sėjau, sėjau rūteles. Pavasario dienelę sėjau žalią rūtelę. Aš ją sėdama ir ravėdama su rūtele kalbėjau. Tai lygi pošnelė – nei arta, nei akėta, nei rugeliai sė́ta. Tavo ropės kietos buvo – šiaurės vėju sėtos. Sėjau rūtą, sėjau mėtą, sėjau lelijėlę, sėjau savo jaunas dienas kaip žalią rūtelę. Oi jūs rūtos rūtelės, jūs rūtelės žaliosios, o kas jus žalias sė̃s, kap sesutė ištekės? Aš neturiu sesužėlių, nėr kam sė́ti rūtužėlių. Aš turėjau darželėlį vienom rūtom sėtą. Sėjau rožes, sėjau rūtas, sėjau lilijeles. Kad aš sėjau, linksma buvau, kad ravėjau – dar linksmesnė. [Švęsk] šventę pirmos pjūvės javų, kurius ant lauko sėjai. Renka vaisių ant amžino živato, idant drauge (bendrai) džiaugtųse sėjąsis ir pjaująsis. Išėjo, kuris sė́ja, sė́tų sėklos savos. Ir kad sė́jo, viena puolė pas kelią. Ir stojos besėjant, jog vieni grūdai puolė ties kelio, o paukščiai dangaus ateję sulesė juos. Nesėjęs nepjausi. Kad nesėjai, tai ir nepjausi. Kiek sėsi, tiek pjausi. Ką žmogus sėja, tą jis ir dagos. Vėjus sėsi – audras pjausi. Kas sė́ja ir aria, tas visus šeria. Balandas sėjęs, kviečių nepjausi. Dagys ir nesėtas auga. Piktžolių nesėja – jos pačios atsiranda. Kur sėtos ropės, ridikai dygsta. Medų sėji, pipirus pjausi. Medum sėji – pipirai sprogsta. Sėjau mėtą – išdygo pipiras. Nesigirk audeklu, kol da linai nesėti. Velnias sėjo, velnias ir pjauna. Kai sėjo, grūdas klausė, kiek mėšlo dėjo. Nesėk į dirvą neteisybės. Kepurę sė́jęs, kepurę gausi. Kad tokius žmones sauja sė́t, o po vieniai dygt! Kad tokių vaikų, šimtą sė́jus, nė vienas nedygtų! Kad nei bačka sė́jus neaugt! Rugius sė́k, kad atšoktų, kviečius sė́k, kad priliptų <span class="explanation"> (rugius reikia sėti sausai, o kviečiams šlapumas nekenkia) </span>. Rauluk, kartok, Baltruk, sė́k <span class="explanation"> (apie Lauryną reikia pūdymus kartoti, o apie Baltramiejų – rugius sėti) </span>. Kas sėja su verksmu, pjaus su džiaugsmu. Šiaudų dirva, akmenais sėta, – gyvi dygsta. <br/><b>sėtinaĩ</b></b>. sėtinõ: Sėtinius sė [ja] sėtinaĩ. Ir parūpo man įkalbėti ūkininkei, kad pamėgintų ne sėtinai ant ežių burokus sėti, bet sodintinai po vieną grūdą. Šiemet pupas sėsma sėtinõ. Rugiai sė́jasi rudenį. Laikuo atejus, aras, sė́jas. Kol sėjomos, turėjom vaikį; kaip apsisėjom, nebreik. Duosiu sėklų, ir sė́kis, jei reikia. Sėjanties mirė, nesulaukė vasaros. Sėjamės pašarui ne baltųjų, bet raudonųjų dobilų. Kad sėjas žemėn [garstyčių grūdas], mažiausias yra terp visų sėklų and žemės. <span class="explanation">barstyti sėkla (dirvą): </span> Šitas kalniukas buvo nesėtas. Vieną lauką rugiais, kitą vasaroju sė́davo, ė trečiam ganydavo keltavas. Nieko nesė́ta buvo laukai. Kur kąsnelis liks nesė́ta, pririši karvę. Neverk, mergele, balta lelijėle, aš pasėsiu tau linelių sėjamoj dirvelėj. <span class="explanation">leisti į pasaulį, kurti (žmogaus kūną): </span> Sėjamas yra kūnas natūriškas. Sėjamas yra silpnybėje ir kelsis stiprybėje. Sėjamas yra kūnas pagendamas, o bus prikeltas nepagendamas. Sėjas kūnas nepagerbime, o kelsis garbėje. Sėjas pagadinime, bet prikeliamas est nepagadinime. <br/>2. <span class="explanation">sodinti (bulves): </span> Bulbių nesė́ [ja], kiaulių neaugina – iš rublio gyvena. Bulves mes sė́davom jau anksti. Bulbių sėjamas laikas. Daba [r] tas sė́jamasis laikas, tad brangios [bulvės]. Par sėtąją sėklą daugiau neprikasma bulvių. Kur tos bulbės beaugs – kelinti metai sė́jam į atsają. Tais metais daug kas vėlai sė́ [jo] bulbas. <br/><b>sėtinaĩ</b></b>. Liuobu mamai visumet prisilygsu bulbių pasėti pūrą sėtinaĩ. Ropučių sė́davomos daug. <br/>3. <span class="explanation">barstyti ką smulkų, birų: </span> Sniego buvo daiktais, vis tiek sė́jom [salietrą]. Sė́ja [trąšas] lakstydami iš viršaus [lėktuvai]. Jaunoji, eidama jaunopjop, iš nosnaitės sė́ja rugius. <span class="explanation">barstyti (dirvą): </span> Sė́ja, sė́ja visokiais [chemikalais]. <br/>4. <span class="explanation">skleisti, platinti, diegti: </span> Štai kaip mes kultūrą, šviesą sėjame. Sėjo tarp jaunuomenės visokias laisvės idėjas. Rovė piktą, o sėjo dorybę. Dievo žodį, vaido sėklą sė́ti. Sėjąsis teisybę tikrai laimės. <span class="explanation">sukelti: </span> </span> Girtuoklystė tik vargus ir nelaimes sė́ja. O visur sėjo nusiminimą. Ir svaigina jo daina, ir širdy linksmybę sėja. Prakeikti yra visi …, kurie karius ir maištus tarp žmonių sė́ja. <br/>5. <span class="explanation">žerti, sviesti: </span> Užpykus kad sė́jau jo visus žaislus! <br/>6. <span class="explanation">tankiai šaudyti, svaidyti (ugnį): </span> Orlaiviai perlėkė sėdami <span class="explanation"> (šaudydami) </span>. Priešas ėmė sėti į jų eiles ugnį. Perkūnas žaibus neliaujas sėti plačiai, aplink. <br/>7. <span class="explanation">lieti, berti (ašaras): </span> O mes šią mielą dienelę sėjam graudžias ašarėles. <br/>8. <span class="explanation">smarkiai skraidyti, lakstyti: </span> Į pavakarę tai tokios musiukės apie galvą ir sė́ja. Kai nusišviečia, tai bitės kap sėtè sė́ja į laukus. <br/>9. <span class="explanation">skleisti (kvapą, šviesą): </span> O anie augo visi iš vieno, žiedelius krovė ir kvapus sėjo. Peronų lempos blausią šviesą sėjo. <br/><b> aguonàs sė́ti</b> <span class="explanation">tyliai verkti: </span> Na, ko tu? Ir vėl aguonas sėji? <br/><b> [su] akimìs sė́ti</b> <span class="explanation">žvilgčioti: </span> Su akim̃ tik sė́ja, tik sė́ja. <br/><b>drignès sė́ti</b>. <span class="explanation">išdykauti. </span> <br/><b>galì (mòžna) linùs (rópes) sė́ti</b> (ant ko) <span class="explanation">labai murzinas, purvinas</span> </span>. Mazgokit, vaikai, kojas, be greit možnė̃s ant jų linùs sė́t. Gali rópes sė́ti an kojų, an rankų! <br/><b>kaĩp avižomìs sė́ja</b> <span class="explanation">nei šį, nei tą, niekus (kalba): </span> Kalba kaip avižoms sė [ja]. <br/><b>nors žìrnius sė́k</b> <span class="explanation">labai murzinas, purvinas</span> </span>. O ir kaklas jau toks, kad nors žirnius sėk. <br/><b>rū̃tą sė́ti</b>. <span class="explanation">būti netekėjusiai. </span> <br/><b>vélnias rópes sė́ja į vagàs</b> <span class="explanation">labai raukšlėtas</span>. Snukiai jau ne rėčiai geldos, nieko neištaisysi – jau vélnias rópes sė́ja į vagàs. <br/><b>antsė́ti</b>. <span class="explanation">pasėti ant kito pasėlio: </span> Antsė́jau dobilus ant rugių. Ant jų. viršu reik antsėti dobilus. Bet šėtonas antsėjo kūkalių ir visokių žolių. <br/><b>apsė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">apiberti paruoštą dirvą sėklomis: </span> Ruduo atejo, reikėjo tus laukus apsė́ti, neturėjo kuo. Apsė́jo vasarojum savo laukus. Rėžį cielą jis apsė́ja sėmenimis. Iškuldavai rugių laukus, po kokį keturiasdešimt gektarų apsė́tus. Aplink apsė́ta rugiais. Buvo apsė́ta visi laukai. Eisiu aš vėl apsė́siu tą dukterį <span class="explanation"> (dukters lauką) </span>. Noriu daržą apsė́t. Tikėjomės gausią žemės – dvarponis apsėtas mūsų dirvas prisijungė prie dvaro. Mes apsėsim pavasario sėkla laukus. Kur vasaros dienas dėjai, kodėl lauko neapsėjai! Šitai jumus sėkla, apsėkiat laukus. Laukinykas geras dirvą savo apsėja geriausia sėkla. Baltojo svieto nedaug tėra, juodu žemė apsėta. Dviem pupom visą lauką apsėja. Dvi pupelės visą svietą apsė́ja. Dvi sesutės visus laukus apsė́ja. Kaip apsisėji be arklio? Kai apsisė́su, eisu pri gydytojo. Yra daug neapsisė́jusių. <span class="explanation">įberti sėklos į dirvą: </span> Lai apsėjam tavo rugius, tada apsėsim muno. Nei saujos rugių neapsė́ta. Čia rugiai apsė́ta aplinkui, nėr kur ganyt. | Mišku apsė́jo visą kaimą. Kai vasarojų apsisė́sma, pūdymas art anksti bus, tai pailsės arkliai davaliai. <br/>2. <span class="explanation">pasėti ant kito pasėlio, užsėti: </span> Rugiai visada apsė́ta dobilais. <br/>3. <span class="explanation">kaimynui sėjant ar pasėjus, tą pačią dieną išeiti sėti</span>. Negalėjo jis pasėt kitą dieną, bet ne: mat, kad tik apsėt! Stasius kap apsė́jo Joną, tep jo. linai ir pragaišo. <br/>4. <span class="explanation">apsodinti (bulvėmis): </span> Ans visą lanką apsė́jo bulbiums. <br/>5. <span class="explanation">apibarstyti, apiberti: </span> Girą apsėjom kubile su avižoms, kad nenuvėstum. Dobiliukus kiek apsė́jau salietra, gali išdegt – pagada. Sėmenim apsė́ji apie namus – nėr gyvačių. Nakčia švento Andriejaus, einant gult, reikia apsisėt aguonom, tai susapnuosi, už ko nutekėsi. <br/>6. <span class="explanation">aplaistyti, apibarstyti (ašaromis): </span> Su baltom rankelėm lauką išakėja, su skurdžiosiom ašarėlėm laukelį apsėja. Ašarėlėms apsėsiu, sodysiu rožes: augysiu daržely kvietkutes gražias. <br/>7. <span class="explanation">nuberti, nukloti: </span> </span> </span> Stalas apsėtas popieriais, knygomis, paišeliais. Veidas apsėtas šaltais kanapių grūdeliais <span class="explanation"> (apgamuotas) </span>. Drabužiai buvo apsėti blizgančiais perlais. Dangus žvaigždėmis lyg sė́te apsė́tas. Troptais ir valtims Nemunas apsėtas. Kad taũ apsė́t votimu! <br/><b>paapsisė́ti</b>. <span class="explanation">viską apsisėti: </span> Vasarą kap paapsisė́ja, tai imasi žiemos čėse pie kūlatę. <br/><b>atsė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">apiberti sėkla išpurentą dirvą, apsėti: </span> Neužudera javai, ė reikia atsė́t laukai. Šiuomet atsėjau visus daržus miežiais ir dar liko pora pūdų. Kuoj lauką atsė̃s pavasarį? Nėr kuom laukas atsėja. Visą lauką savo sėkla atsė́jau. Laukai jau atsėti, ir želmuo gražiai žaliuoja. Ar jų kap reikia atsėtà žemė? Ligi pietų i atsė́jau tą sėją. Žemę atsė́ti reikėjo – dirbau sunkiai. Savų rugių ir duonai gana, ir atsisė́jom. Mes už visus pirmiau [siai] atsisė́jom. Kas atsisė́s, tas turės. <span class="explanation">įberti sėklą į išpurentą dirvą: </span> </span> Atsė́t rugius atsė́jau, o su priakėjimu tai kažin kaip bus. Perniai jau tam laike buvo atsėti rugiai. Jau viskas atsė́ta. Ar tu, kaimyn, atsė́jai linus? Jau vasarojų atsėj [o] ir ankstyvukes bulves pasodino. Kol Jūzapas parėjo, Baltaragis visą vasarojų atsisėjo. <br/>2. <span class="explanation">iš naujo pasėti: </span> </span> Rugius sniegas išstovėjo, reikės atsė́tie avižom. Matai, jeigu misli atsė́t, tai gali pjaut rugius. Rugiai ir atsėti neužaugo. Kirminai išėdė rugius, ir reikė atsė́ti. Ta žolė duoda gerą šieną nu 4 iki 8 ir ilgesniai metų neatsėta. Ganyklose baltieji dobilai išsilaiko labai ilgai, nes nuolat atsisėja iš gyvulių nenuėstų subrendusių galvučių. <br/>3. <span class="explanation">pasodinti (bulves): </span> </span> </span> A jau bulbes atsė́jot? Padėjo munie ruputes atsė́ti. Skubino bulbes, kol mėnuo neparyš, atsėti. Reikia atsisė́ti, nūsigyventi bulbikes – [senas žmogus] nors pasiusk. <br/><b> kaĩp (lýg) [rugiùs, vasarójų, vìską] atsė́jęs (atsisė́jęs</b>. <br/><b>) </b><br/>1. <span class="explanation">lėtai, pamažu, neskubėdamas (eina, vaikščioja): </span> Ko vaikštai kaĩp atsė́jęs! Ko ana bėgs – eita kaĩp atsė́jusi. Eina lýg atsė́jęs. Velkas kaip atsėjęs. Vaikščio [ja], rankas sudėjęs, kaip atsėjęs. Eina, lyg vasarojų atsėjęs. Kas čia tykina, kaĩp rugiùs atsė́jęs? Eina, kaĩp vìską atsė́jęs. <br/>2. <span class="explanation">nieko neveikdamas (stovi): </span> Ko čia stovit kaĩp atsisė́ję! <br/><b>įsė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">įberti sėklą į išpurentą dirvą: </span> </span> Šlapias buvo ruduo, negalėjom nei dirvon įeiti, nei rugių įsė́ti. Kad ir biškį įsė́k grikių dėl veislės. Vasarojų ansė́jom. Šiemet anksti vasarojų insė́ [jo] m. Lietus vis pila, tai da neįsė́jo. Insėtų̃ rugių yra gražių. Avižų šešis centnerius įsė́davo. Aš pati įsė́jau žaliąsias rūteles. Kaip įsėjo, linksma buvo, kaip ravėjo – dar linksmesnė. Ei tu, mano žaliasis meirone, kas tave įsėjo, nuravėjo?. Patis kūnas dvasiškai kelsis, idant, … ik kolei dabar yra kūniškas, būtų įsė́tas ir numarintas. Ką įsė́si, tą dagosi. Įsisėjo šįmet labai gerai žieminiai – sausa buvo. Šlapiai įsisė́jo pernai, nebūs rugių. Insisėjau javus. Rugius pati insisė́ju. Avižų bus tik insisė́t – per žiemą supenėjo. Nūsirausi [linus] įsisė́jęs i turėsi. Tuokart įsidiegė ropučių, įsisėjo batvinių, žirnių ir pupų. Aš įsisė́čiau rūtužes par visą daržą lysvužes. Įsisėjau avižų į tėtužio dirvelę. <span class="explanation">apiberti sėkla išpurentą dirvą: </span> Netikęs tais metais buvo pavasaris, nespėjom insė́t laukų. Nepalikau lauko pūsto, įsė́jau. Šlapia žemė, negal įsė́ti. Įsėjus vasarojaus lauką, atsirado keletas ir laisvesnių dienų. Susiedas laukus įsėjo ir pūdymą priakėjo. Prisisamdė mergų, bernų, įsisėjo savo laukus. Jau jiej insisėję. <br/>2. <span class="explanation">papildomai pasėti ant pasėlio: </span> Į vasarojų įsėjami dobilai. Drėgnais metais pašariniai lubinai gali būti įsėjami į žieminius rugius pakrikai. Atejo neprietelius ir įsėjo kūkaliais tarp kviečių. Šičia girdi veliną, kaip sėte įsėjantį piktus tarp gerų. <br/>3. <span class="explanation">pasodinti (bulves): </span> </span> </span> Šešis centnierius bulbių įsė́jam. Kokį metą anos. paauga, ka i kaip tu įsė́k. Kitam daviau dirvos bulvėms įsė́ties. <br/>4. <span class="explanation">įberti, pabarstyti: </span> Tą trąšą ar ko neįsė́ja, tie javai teužauga silpni kokie. <br/>5. <span class="explanation">įdiegti, įskiepyti: </span> Atima žodį, kuris buvo įsėtas širdyse anų. Žodį, čion apsakomą, širdina duok įsisėti. <br/><b> kaĩp rugiùs įsė́jęs</b> <span class="explanation">pamažu, lėtai (eina): </span> Eina kaip rugius įsėjęs. <br/><b>išsė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">sėjant suvartoti: </span> Visą dieną sėjo, sėjo, kažin ar tris maišelius išsė́jo. Išsė́jau tris pūrus. Išsė́jau visą sėtuvę. Aš kviečius jau išsė́jau. Sūnau, per šią dieną išsėk visus šiuos grūdus. Pasėlio tankumas priklauso nuo išsėtos sėklos kiekio. Neprietelis daug kūkalių tarp kviečių … išsėjęs. Paimkie tu mano vargus ir išsėkie po laukelį. Visi miežiai išsisė́jo, o žemės dar lieka. Neižytų [grūdų] trejopai daugesniai išsisė [ja], nekaip nuižytų. <br/>2. <span class="explanation">praleisti laiką sėjant: </span> Išsė́jau lig vakaro. <br/>3. <span class="explanation">apsėti, užsėti: </span> Visų laukų neišsė́ja – iš kur duonos turės. <br/>4. <span class="explanation">išberti: </span> Paskiau avižas išsė́davo ant rėčio. <br/>5. <span class="explanation">beriant sėklą padaryti (kokią figūrą): </span> Kap kurie iš grūdų išsė́ja kryžių, o kap kurie pasėja lygiai. <br/>6. <span class="explanation">išbyrėti: </span> Surinkit aguonas – nuo vėjo išsisės. Mūs nepjauti rugiai, an kelmo būdami, išsisė́jo. <br/>7. <span class="explanation">išsisklaidyti, išsimėtyti: </span> Sergant miliarine tuberkulioze, tuberkulai išsisėja daugelyje organų. <br/><b>nusė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">apsėti: </span> Blogai ten tavo nusė́ta, retai dygsta. Turėjom visus laukus nūsė́ti. Vyras mirė, pati sėjau, i gražiausiai nusė́su. A jau viską nusė́jo brolis? Jasius gražiau nusė́ja. Juo į pryšakį žersi grūdus, juo aukščiau, juo toliau, tuo dailiau nusisės. <br/>2. <span class="explanation">sėjant nulaisinti: </span> Dirva nusė́ta, nualinta. Ano visos dirvos yra nusė́tos. Paaugo avižos kad ir nusėto [je] žemė [je], be mėšlų. Dobilus sėsi ir duoną nusėsi!. Kaip mažai, tai gi žemė nusisė́ja baisiausiai. <br/>3. <span class="explanation">sodinant nulaisinti: </span> Į tą pačią vietą sėjau bulbes, žemė ir nusisėjo. | Bulbės. nusisė́jo. <br/>4. <span class="explanation">nubarstyti: </span> Bulbas kap ėmė sėt [iš kiauro maišo], tai nusė́jo per visą sodžių. Jau einu namučion palinksmint tėvučių, priskyniau kvietkelių nusėt jiems takelių. Nusė́jo visokiais [chemikalais], i prapuolo uogos. <br/>5. <span class="explanation">nuberti, nukloti: </span> </span> </span> Iš šalies kap žiūrai in tokį perų korį, tai atrodo tep kap šašas – tik išvien nusė́ta. Vaikščiodamas nusiminęs, gi žiūriu – visas slėnys nusėtas deimantais. Ploto pakraščiai buvo nusėti namelių. Pieva nusėta purienomis, lyg būtų visa ištepta geltonu sviestu. Dangus žvaigždėmis nusė́tas. Jau vos tik kojas bepavilko, o kelelis aštriais akmenėliais nusėtas. <br/><b>pasė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">įberti sėklą į paruoštą dirvą: </span> Ten rugius pasė́jo, kur buvo avižiena. Atorėm antareilį i rugius pasė́ [jo] m. Be mėšlo, ir gerai pasė́jus, neauga. Vasarojus jau pasė́ta. Pasė́jo miežius – su žambiu aparti reik. Po miežiais pasė́jo dobilus. Pasė́jom miežius py pat kelio. Pasėjo darže vasarių kviečių. Šitoj dirvoj, ką pasė́si, tas auga. Kanapių pasė́davo, kas ūkininkai buvo, pasė́davo po sieką. Iž <span class="explanation"> (už) </span> kontoros kopūstai pasė́ta. Prie tvorai pasė́tos morkos. Kad ne linų metai, tai geriausioj žemėj pasė́ji – neauga, ir gan. Kazimiero buvo pasė́ta žirniai ažu sodo. Dobilai pasė́ta. Kai merga, tai linų nori [algos] pasė́t. Lubinuosna pasė́ja rugius – labai gerai dera. Ten pieskynai – per dvejis, per trejis metus pasė́ja kokį grikį. Ažuoganą grikių kap kas pasė́ja. Vasarojas iš ledo <span class="explanation"> (labai anksti) </span> pasė́tas. Pasėjo po oželio galva <span class="explanation"> (vėlai), </span> tai tiek ir užderėjo. Aš jau pasė́jau dvejetą pūrų. Kas bus iš pasėtųjų, kad nėra šilimos? Po drapoku tik pasė́jo, tai nieko ir nebuvo miežių. Vaikis pasėtas (kuriam pasėlio pasėta) tuoj kitaip dirba. Aš pasė́jau linelį, geltonąjį grūdelį. Aš pasė́jau obuolelį po savo langu. Aš paprašyčia savo bernelio, kad išartui dirvelę ir pasėtuĩ linelius. Tėveli manas, radnasai manas, pasė́ki linelius ant manosios žemelės. Pasė́jo tėvelis gelsvuosius mieželius. Motule širdele, kas tau linelius pasė̃s? Išmindžiojo žalias rūtas, seselės pasė́tas. Tokia maita pultų ant (sėklos) pasėtos. Žmogus pasėtų̃ geros sėklos ant dirvos savos. Pasėtas yra an geros žemės. Idant tavo sėkla, čia pasėta, naudingai būtų tavi surinkta. Kas anims tokią sėklą pasė́jo vienas kito neužkęsti ir ėsti?! Ką pasėsi, tą ir pjausi. Kas pasė́ja, tai ir pjauna. Ko nepasė́jai, to ir nepjausi. Nepasė́si – sau neturėsi. Ką pasėsi, tą suėsi. Prieš vėją nepasėsi. Ant akmens pasėsi – ant lentos kepsi. Ko jaunatvėj nepasė́si, to senatvėj neturėsi. Kap pasėsi, tai koc kapelę, o kap nesėsi, tai nei pėdelio. Gera sėkla ir pasėta neauga, o bloga ir nesėta išauga. Pasėjau pipirais, išdygo skatikais, pražydo marčiomis, iškaršo mergomis. Pasėjau parakėliu, o išdygo kamuolėliu. Ką žmogus pasės, tatai ir pjaus. Seniau, kur norėj [o], tai pasisė́j [o]. Pasisė́jom kiek linų. Duos ten darželį žemės anam pasisė́ti batviniams, pasidiegti bulvėms. Tris pūrus jau pasisė́jo [miežių] – jau neblogai. Pavasarį, kol pasisė́ji, baisiausiai rūpesnis ema. Jin pasisė́jo ridikėlių, kad būtų pasė́ta: nė pati jų valgo, nė ko. Jis pas mum pasisė́davo grūdų. [Rėžiuose] nei dobilo gali pasisė́tie, nei nieko. Būt pasisė́ję vasaroją, kad sėklos nebūt trūkę. Smėly pasisė́si – neaugs niekas. Pasisė́jau žalią rūtą, bus mergelė man, man. Žentelio arta – nepasisėsi, žentelio balnotu nejodinėsi. Nepasisėsi vietoj rūtelių nė rugių, nė mieželių. Pasisė́jau rūtelę, pasisė́jau žaliąją. Aš pasisė́čiau žalias rūteles į du nauju darželiu. | Kai sausai pasisė́ja, tai negreit sudygsta. Vėlai pasisė́ję rugiai į dirses pavirsta. Brendęs vaisius taisės nukristi ir pasisėti. Ši žolė ganyklose pati pasisėja. Ardami, purendami žemę, šernai padeda pasisėti medžių sėkloms. Ans sako: „Pasisėkiat, pūrai“ – ir pasisėjo pūrai. <span class="explanation">apiberti išpurentą dirvą sėkla: </span> Visas ažukluonis rugiais pasė́tas. Iškulk, nevėtytais, nevalytais tais javais pasė́k. Vienas laukas rugių būs pasė́tas, kitas vasarojaus. Ančlaidmu neleisk gyvuolių ant šviežiai pasėtų dirvų. Tai vysta sodelis tankiai pasėtas. Anąnedėl pasisė́jo jau ir daržą. Kai tik pasisė́davo laukus, tuoj kelius taisydavo. <span class="explanation">pajėgti sėti: </span> Tėvas dar pasė́ja. <span class="explanation">kurį laiką sėti: </span> Jis valandėlę pasė́jo ir nuėjo namo. <span class="explanation">sukurti (žmogų): </span> Svietas an blogo pasė́tas. Tokia Dievo valia – visas svietas an to pasėtas. Svietas ant to pasėtas. <br/>2. <span class="explanation">pasodinti (bulves): </span> </span> </span> Bulves šiemet pasė́jau ankstie. Pri numų pasė́su bulbių ankstybųjų. Šlapio [je] vieto [je] pasė́jau – supuvo bulbės. Paeinąs gyvolis, bulbių vagą gal pasė́ti. Pernai lomo [je] bulbės buvo – nuskendo; šįmet an kalno pasė́jom – išdegė. Mas pasė́jom bulbių tris centnerius. Da bulbių gal a du tuos pūrus pasėdavai. Aš jam bulbių pasėjau. Kur pirma sėjom – drenesnės, kur paskui pasė́jom – bulbos geros. Gavo daržą trims pūrams bulvių pasėti. Aštuoniasdešimt metų, pati su lopeta pasisė́ [ja] bulbes. Duos kelis arus bulves pasisė́ti. Žmogus bulbių pasisė́jo, žmoguon i būs. Arklį duos, gali laikiau ankstybųjų bulbių pasisė́ti. Pri vasarojaus bulbių kiek pasisė́davo. Nei bulbų pasisė́si, nei agurkelio – visa ką pirk. | Skaldom bulbas – daugiau pasisė̃s. <br/>3. <span class="explanation">apiberti, apibarstyti: </span> Reikia biškį pasė́t salietros an bulbų. Pasės trąšas, kai išdulkins – reikės gaišt kai prūsokam. Ir išardė miestą ir pasėjo jį druska. <br/>4. <span class="explanation">paskleisti, įdiegti: </span> Daryk iš mūsų žemę gerą ir vaisingą, ant kurios pasėtas žodis tavo vaisių atneštų. Žodį aną išima, kursai pasėtas buvo širdyse jų. [Kalba] iš motinų lūpų išdygo ir mumyse pasisėjo. <span class="explanation">sukelti: </span> </span> Likimas beširdis, skriaudėjas sieloje ilgesį pasėjo. Kažkas pasėjo nerimą širdyje. <br/>5. <span class="explanation">pamesti: </span> Ka tu peilius tujau pasė́ji. Nepaspėju peilio nuspirkt – ir jau pasėju. Tik vakar peiliuką nupirkau, ė tu jau pasė́jai. Anas ką turi, tai visa pasė́ja. <br/>6. <span class="explanation">išbarstyti, išsklaidyti: </span> Kaži kokias korteles čia pasė́jai. Vėjas pavasario žiedus pasė́ja. Važiuodamas šitom vietom, turėjai stipriai sukąsti dantis, kad nepasėtum jų šalikelėse. <br/>7. <span class="explanation">priberti, pribarstyti: </span> Nuo seno ãkmens turi blogą vardą, ir sakoma, jog velnias juos pasėjo. <br/>8. <span class="explanation">tankiai paleisti (šūvius): </span> Kai sujojo, sužlegėjo artojėlių pulkas, kai paleido, kai pasėjo į žemelę kulkas. <br/><b> kaĩp rugiùs (rūtàs) pasė́jęs</b> <span class="explanation">pamažu, vos (eina, vaikščioja): </span> Eina kaĩp rūtàs pasė́jus. Vaikščioja kaĩ rugiùs pasė́jus. <br/><b>papasė́ti</b>. pasėti 1: Nūnai papasė́jo vitvisi grikius. <br/><b>pérsėti</b>. <br/>1. <span class="explanation">iš naujo pasėti: </span> </span> Kai kuriuos žiemkenčių sklypus vis dėlto teks persėti. <br/>2. <span class="explanation">praleisti kurį laiką sėjant: </span> Tėvas par visą dieną miežius pársėjo. Pársisėjom lig šienpjūtės. <br/>3. <span class="explanation">apsėti daugiau, negu nustatyta, leista: </span> Aš jau pársėti arus nepársėsiu – sėklos neturiu. <br/>4. <span class="explanation">sėjant padaryti (kokią figūrą): </span> Kiek tos žemės – su sėmenų pūru tik kryžių pársėju. <br/><b>prasė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pradėti sėti, padaryti sėjos pradžią: </span> Prasėt rugiam nėr pirmojo: nenori kožnas, kad jo kiti apsėt. Jau svietas rugius prasė́jo, o mūs dar sėklos nekulta. Prasė́k rugius baltais marškiniais, kad būt balta duona. Rugiai prasėti prie aiškios saulės, tai duona bus balta. <br/>2. <span class="explanation">ne laiku, ne taip, kaip reikia, pasėti: </span> Prasė́jau pasėlę: nedygo nė kelintasis grūdas. Prasėjom rugius – pavėlavom įsėti, dėl to tokie menki. Šį metą sėmenis prasė́jau. <br/><b>prisė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">daug pasėti: </span> Ana prisė́jo pilnus pašalius visokių diegų. Javų prisėtì laukai. Žirnių daug kas turėjo prisė́jęs. Pievos išarta ir žolių prisė́ta. Daržų prisė́ta, prisodinta. Prigitesėjau pilnus laukelius žalių rūtelių. Prisės bernelis gelsvų linelių, priausiu jauna plonų drobelių. Mažos mano seserėlės, neprisėjo rūtytėlės. Jei nemyli pačios, tai prisėk daug linų. Netgi ten, kur niekad grybų nebūdavo, šį rudenį kaip prisėta <span class="explanation"> (daug) </span>. Prisė́sias pupų, išvirsias košės. Anies ir miežių, ir rugių prisisė́ja. Prisisė́jau sau rūtelių, kiek tik aš norėjau. <br/>2. <span class="explanation">prisodinti (bulvių): </span> Prisė́jo tų bulbių Adomo laukus <span class="explanation"> (labai daug) </span>. Pri numų bulbių prisisė́jau. Kiaulių nusišera, bulbių prisisė́ [ja] – paėdę yra. <br/>3. <span class="explanation">pribarstyti, primėtyti: </span> Prisė́ [jo] pilnus laukus praklemacijų. | Ka prisė́ti visi pasieniai <span class="explanation"> (netvarka) !</span>. <br/>4. <span class="explanation">nuberti, nukloti: </span> </span> </span> Tankiai strazdanų prisėtas veidukas judėjo krutėjo. Visa stepė įkalnyje kaip žirnių buvo prisėta skubančių vyrų. Tarp kaimų buvo prisėta visokio didumo palivarkėlių. Vaiski, žydra dangaus žaluma prisėta žvaigždžių. Laukai ištrypti, išrausti, išvažinėti, tiltai sugriauti, minų ženklų visur kaip sėte prisėta.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.