arìmas.
1. →. arti 1: Kieta žemė – sunkus arìmas. Arìmo dar dviem dienom liko. Nuo arìmo neit (net) visą skauda. Ūkiuose prasidėjo pavasario arimas. Rudeninis arimas. Išilginis, skersinis arimas. Mokslas arimo. O dar yra penkeri metai, kuriuose nebus arimo ir nebus pjūties.
2. išartas laukas: Arìmai ar jau akėti, išakėti? Tokiam arimè ką tik pasėsi, tas augs. Arìmai vėl ėmė žaliuot, reikės perakėt. Lapams nu medžių krintant, kiškiai po arimùs slapstos. Vagelę arė, atgal žiūrėjo, ar dailus arimẽlis. Brozda kap per arimùs. Duona kai arìmas (negražiai, nelygiai nuriekta) . Vasarą piemenų kojos sutrūkinėję kap arìmas. Ima jį balti arìmai (kad jis galą gautų) !
3. kokio nors darbo sritis: Tėvynės dirvonuose, lietuvybės arimuose darbas yra toks painus ir sunkus.
aparìmas. →. aparti
1. Jis giriasi apsiaręs, bet koks jo apsiarìmas, kad liko dar pusė lauko nearta!
atarìmas.
1. →. atarti 1: Paežių atarìmas nelengvas daiktas.
2. →. atarti
3.
įarìmas. →. įarti 5: Vis pyksta už kalno įarìmą.
išarìmas. →. išarti:
1. Pievos išarìmas.
2. Barasi už kelių bulbų išarìmą vagojant.
nuarìmas. →. nuarti 2: Už to kriaušio nuarìmą vertas pagirt.
paarìmas. →. paarti 1: Paark truputį, už paarìmą gausi obulų.
pérarimas.
1. →. perarti 2: Jie susipyko dėl dirvos pararimo.
2. →. perarti
5. Iš parsiarimo jis susirgo.
praarìmas. →. praarti 1: Praarsiu aš jum kiek žemės, bet ką duosi už praarìmą?
priarìmas. →. priarti 6: Dėl priarìmo pri pat tako tarp anų kilo barniai.
suarìmas. →. suarti 1: Ir suarìmas – kap kiaulių suknista! Toks gi tavo suarìmas (ariant suliejimas į vieną rėžį) – viškai ežios nebežymu!
užarìmas. →. užarti:
1. Į tokį užaro užarìmą aš nenoriu nė veizėti.
2. Kaimynai susiriejo dėl ežios užarìmo.
3. arimas skersai: Priakėjau visą varstą, tik užarìmas liko.
4. arimo uždarbis: Visą užarìmą pragėrė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.