artė́ti, -ė́ja, -ė́jo.
1. eiti artyn, artintis. Einam einam ant žiburį, o jis nė kiek neartė́ja, vis ant vietos ir ant vietos. Artėja debesys – pradės lyti. | Saulė jau pradėjo artėti prie dangaus krašto.
2. slinkti artyn. Kova artėja į galą. Į senatvę mirtis artė́ja, ne tolėja. Saulės laida artė́ja – namai dar toli.
3. eiti į artimesnius santykius: Tautos vienos prie kitų artėja.
paartė́ti. pasidaryti kiek artesniam. Padirbus lieptą, kelias paartė́jo į namus.
priartė́ti.
1. prieiti arčiau . Tylutėliai banga, priartėjusi prie kranto, tingiai į jį šasteli.
2. prieiti arčiau . Ar tik nepriartės bausmė už tokį darkymąsi.
3. sueiti į artimesnius santykius: Po truputį, po truputį ir priartėjo Magdė prie Rapolo.
suartė́ti.
1. sueiti arčiau. Puolamasis žygis turi tikslą suartėti su priešininku kautynėms.
2. sueiti į artimesnius santykius: Vietiniai komitetai turi suartėti su masėmis. Pala, pagyvens, suartė̃s.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.