x
.
pabálkė. pãbalkė.
1. vieta tarp balkio ir lubų: Čiupt savo lazdą, kurią po pabalke buvo pakišęs. Vieną sykį, bemaišydamas po pabalkėms, išstūmė ten kokį popierkraštį sudulkėjusį. Kai raides rašyti pradėjau, mama abėcėlę atgal į pabalkę įkišo. Išimk iš pabálkės ylą. O kam tos jų. galvos? – Pabalkėms landyti.
2. vieta ties balkiais, palubys: O kam jos. sugadnios? – Pabalkėmis dairytis. Kai tik koją pakėlė, už kojos užkabino ir pakėlė aną į pabalkę.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.