x
.
pabálkis. pabalkỹs. pãbalkis. pabalkė:
1. Ir pradėjo krėsti visas kertes, pabalkius, stalčius. Pakišk po pãbalkiu. Pãbalkius užtinkuok, tai dulkių nebus. Švęstų ir nešvęstų žolių bei žolynų buvo pilni pabalkiai.
2. Duod alus į pabálkį – pūkš, pūkš. Pakabink lentikę į pabálkį ir ant tos sudėk sūrius, tai katės, pelės neprigaus. Į pãbalkį pakabino i kojas svilino [plėšikai]. Žvairos akys pabalkiais žvalgytis. (Žmonės prigėrę eit pabalkiais, pasieniais.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.