.
bal̃zginti, -ina, -ino, bálzginti
1. belsti, trankyti: Nueik, pažiūrėk, kas ten už durų bal̃zgina. Bal̃zgina kas į duris. Ką ten bálzgini su puodais? Bálzgina vėjas langus. Nesibal̃zgink tep – tėvą prikelsi. Ko tu bal̃zginiesi apie langus? Bal̃zginas į duris. Vyk varnas nuo stogo, ko jos ten bal̃zginasi!
2. neduoti ramybės, suosti, kvaršinti: Vaikai, nusiramykit – jau ir tep skauda man galvą, o da jie bal̃zgina! Bal̃zgina mane su savo prašymais.
3. maišyti, teliūskuoti: Kam bal̃zgini pieną, kas jį paskui valgys!
4. daug kalbėti, plepėti: Kada tik užeinu, jis vis bal̃zgina ir bal̃zgina tą patį.
bal̃zginti gálvą neduoti ramybės, įkyrėti: Nebal̃zgink mamai gálvą su tom savo kalbom.
apibal̃zginti. apkulti: Nūnai penkis klojimus apbal̃zginau.
išbal̃zginti.
1. iškvaršinti.
2. išteliūskuoti: Išbal̃zgintą pieną tegul tik šunes laka, bet ne aš jį valgysiu.
gálvą išbal̃zginti įkyrėti šnekomis, triukšmu: Išbal̃zgino jie man gálvą su tuo savo skaitymu. Kap tie rėksniai ma [n] gálvą išbálzgino!
nubal̃zginti. balzgant nuvažiuoti. . Įsitūpsi vežiman ir nusibal̃zginsi.
pabal̃zginti
1. pabelsti: Pabal̃zgino langan. Aš noriu pabal̃zgint tavo partapijonu.
2. balzginant pabaidyti: Pabal̃zgink kokiu pagaliu iš po stovų tas vištas.
3. pamurdyti: Merga tik pabal̃zgino šaukštus į vandenį, ir jau, sako, nuplauti. Motina įpylė puodelin vandens, pabalzgino ten šaukštus, paskui nušluostė juos.
pribal̃zginti. prikvaršinti.
gálvą pribal̃zginti įkyrėti kalbomis, triukšmu: Jau pribal̃zgino jis man gálvą su tais prašymais.
subal̃zginti. suteliūskuoti: Tik kiaulėm subal̃zgintas pienas, bet ne man.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.