barkšóti, bar̃kšo, -ójo.
1. būti atsikišusiam, kyšoti, styroti: Neduok Dieve, koki jo arkliai – tik skūra ir kaulai bar̃kšo. Bar̃kšo sudžiūvus žolelė. Kap čia reiks pjaut – kur ne kur aviža bar̃kšo. Kelmas bar̃kšo kieme. Medy bar̃kšo gandro lizdas. Visai negražu, kai daržely akmenys bar̃kšo. Ant karčių barkšojo darbo įrankiai: grėbliai, dalgiakočiai.
2. be naudos būti, stovėti: Pririšei karves ant pliko kalno, ir bar̃kšo perdien neėdę. Rudenį visi laukai pliki bar̃kšo. | Inbuvys, neturėdamas ką valgyti, bar̃kšo dantis pastatęs, kaip kiti valgo.
išbarkšóti. be naudos išbūti, prastovėti, išriogsoti kurį laiką: Netikusios ganyklos pervasar taip ir išbar̃kšo visos išdžiūvusios. Išbarkšójo karvė pūdyme – ir nori daug pieno!
pabarkšóti. kiek pabūti, pariogsoti, patūnoti: Pabarkšójo pabarkšójo kertėje ir vėl išejo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.