barškė́ti, bárška (bar̃ška), -ė́jo.
1. tarškėti: Ratelis, barškalas barška. Išpūtęs pūslę, pridėk žirnių, tai išdžiūvus barškė̃s. Važiuoja kas – ratai bárška. Kai jis įsėda važiuot, tai net miesto langai barška. Tarška, barška pasagėliai. Čerška, barška pentinėliai. Atkasė duobę – viskas supuvę, tik kaulai bárška. Barška ledai į langą. Drugys kad krečia, tai net dantys bárška. Jei tėvo motinos nepaklausai, tai paklausysi šuns skūros barškančiõs. Pilna – byra, tuščia – barška.
bárškančiai. barškančiaĩ: Žirniai jau dirvoj barškančiaĩ sudžiūvę buvo.
2. daug ir tuščiai kalbėti, plepėti, bambėti: Nors sykį liaukis barškė́jus, ma [n] jau ir ausys nulinko beklausant. Par visą naktį nedavė man miegoti – barškė́jo ir barškė́jo. Kad senis tiek nebarškėtų, tai ir marti būtų geresnė. Labai negražu prieš vyresnį barškė́ti. Ko bárški lyg sena (sudžiūvus) skranda? Ko bárški lyg mintuvai?
atbarškė́ti.
1. barškant atvažiuoti, atvykti: Vežimo da nematyt, bet girdėt, ka jau atbárška. Kas ten atmedžioja, atbárška?
2. atsiplepėti, prisibambėti: Atsibarškė́sit, kai bus trys dienos šventa, dabar žiūrėkit darbų!
įbarškė́ti. barškant įvažiuoti: Tik pajutom, ka jau įbarškė́jo jaunikiai į kiemą.
išbarškė́ti
1. barškant išbyrėti: Kai trenkė, tai net langai išbarškė́jo (suskilo ir išbiro) . Nuo varškės dantys išbarškė̃s.
2. barškant išvažiuoti, išeiti, išvykti: Supliekė arklius ir išbarškė́jo iš kiemo. Pamaži visi vaikai išbárška (išeina) lauk. Užsakai išbarškė́jo (išėjo), ir dar neištekėjus tebėr.
3. išplepėti: Kas an liežuvio užėjo, viską ir išbarškė́jo.
nubarškė́ti
1. barškant nuvažiuoti: Nutarškėjo, nubarškė́jo pakalnėn. barškant nukristi: Degtukų skrynelė nubarškėjo šalia.
2. niekus nušnekėti, nuplepėti: Kažin ką ji nubarškė́jo, aš nė neišgirdau.
pabarškė́ti. niekus papasakoti, pasakyti: Ką mačiau, ką girdėjau, dabar ir jum pabarškėjau.
parbarškė́ti. barškant parvažiuoti: Girdėt, iš turgaus jau parbárška.
prabarškė́ti.
1. barškant pravažiuoti.
2. praleisti laiką tuščiai kalbant, praplepėti: Pusę dienos prabarškė́jo su ta boba.
pribarškė́ti
1. barškant privažiuoti: Kažkas prie vartų pribarškė́jo.
2. tuščių dalykų prišnekėti, priplepėti: Pribarškė́jo, pripasakojo visokių niekų, o jis ir tiki!
subarškė́ti.
1. sutarškėti: Kišenė [je] degtukai subarškė́jo.
2. sudužti, subyrėti: Mano puodeliai iš turgaus parsivežant ėmę ir subarškė́ję.
užbarškė́ti.
1. barškant užlėkti: Katė su pūsle užbarškė́jo ant aukšto.
2. tuščia kalba užsišnekėti, užsiplepėti: Ateini ir užsibárški.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.