pabaubti

baũbti, -ia, -ė.

1. rėkti, mūkti, bliauti. Neerzink tik to buliaus – matai, ka jis įsireižęs, jau baũbia. Tai gražiai baũbia palši jauteliai. Ko karvytė baũbia, ryto rasas braukia? Už kalnų ir veršis jaučiu baũbia. Veršiu nebliovęs, jaučiu nebaubsi. Jaučiu bebūdamas, nebaubsi kai bulius. Baublys baũbia. Liūne ūkas baũbia. mauroti. Meška, gile užgauta, baubia, šaka prislėgta, tyli.

2. garsiai, storu balsu dainuoti, rėkti, kalbėti: Petras visą kelią baũbė. A gražu tep baũbti? Ko baubi (verki), bene lupti gavai?

3. burbti, zirzti: Uždenk puodą, kad musios nebaũbtų pieno. Musios baũbia mėsą, apdenk. Ir taip skaniai miegta išsižiojęs, o musės baubia po gerklę.

4. daug pilti, gerti: Tu degtinę baubì kaip vandenį.
apibaũbti, -ia, apìbaubė. apaugti kuo, apželti: Jų daržus baigia žolė apibaũbt.
atbaũbti, -ia, àtbaubė. baubiant ateiti: Bulius, žemę kasdamas, atbaũbia.
įbaũbti, -ia, į̃baubė.

1. galėti baubti: Mūsų bulius garsiai į̃baubia.

2. įsileisti baubti: Kai įsìbaubė tas bulius, tai i riaumoja.

3. baubiant įeiti: Parejo jautys baũbdamas ir įbaubė tiesiáu į staldį.

4. įkalbėti: Kaip jam boba įbaũbia, teip ir daro.
išbaũbti, -ia, ìšbaubė

1. galėti išrėkti, išbliauti, išmauroti: Ta karvė tai išbaũbia, kažkur girdėt.

2. baubiant išeiti: Na, paskui jautis išbaũbęs iš trobos.

3. garsiai, storu balsu pasakyti: Storu bosu ìšbaubė.

4. godžiai išvalgyti, išgerti: Jis visą bliūdą ìšbaubė. Du žmonys cielą puodą pieno išbaubė.
nubaũbti, -ia, nùbaubė.

1. baubiant, maurojant nueiti: Karvė miške baũbė baũbė ir kažkur nùbaubė, nebesimato.

2. subaubti, subliauti, sumauroti: Bulius nusìbaubė. Karvė nusibaubdavo ant viso kaimo, lyg atsisveikindama.

3. storu balsu rėkiant nueiti: Nùbaubė, nudainavo pro mus – matyt, girti. Nubaubė storas motriškas balsas.

4. kaukiant nulėkti: Per pušyną ir nùbaubė [patrankos sviedinys].
pabaũbti, -ia, pàbaubė. baubti kiek laiko, pamauroti: Kai imi erzint mūs bulių, tai jis kiek pabaũbia, bet nesiveja. Veršiu nebliovęs, jaučiu nepabaũbsi.
parbaũbti, -ia, par̃baubė

1. baubiant pareiti: Jauteliai parbaũbia, vieškelėliu pareina.

2. ištisai baubti: Jo jauteliai – baubleliai stalde parsibaubę.
prabaũbti, -ia, pràbaubė. baubiant praeiti, prabėgti: Įšokau į tokią duobę, tai bulius prabaubė pro šalį.
pribaũbti, -ia, prìbaubė

1. baubiant prieiti: Bulius prìbaubė prie kupetos šieno ir ėmė draskyt su ragais.

2. baubimu uždirbti, gauti už baubimą: Jautis pinigų nepribaubs.

3. prirėkti, išūžti baubiant: Prìbaubė ausis man tie girtuokliai.

4. prilėkti zirziant: Tuoj musių pribaubia, kad tik palieki atavirą gryčią.

5. daug pripilti: Kam tu prìbaubei jam pilną bliūdą, neišvalgys. Pilną milžtuvę pieno prisìbaubiau.
subaũbti, -ia, sùbaubė.

1. subliauti, sumauroti: Karvė liūdnai subaubė mū! Jautis subaubė, ragais prirėmė vilką prie sienos.

2. garsiai storu balsu surikti: Ale gana! – subaubė Ignotas.

3. sutrinksėti, sudundėti: Subaubė patrankos. Mūsų pabūklai subaubė ir antrą kartą.
užbaũbti, -ia, ùžbaubė

1. užmauroti, užbliauti: Kad ùžbaubė karvė, net ausys plyšta!

2. garsiai, storu balsu uždainuoti, užrėkti: Kad ùžbaubė bernai kažkokią dainą, neit aš ausis turėjau užsikimšt.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>baũbti, </b>-ia, -ė. <br/>1. <span class="explanation">rėkti, mūkti, bliauti</span>. Neerzink tik to buliaus – matai, ka jis įsireižęs, jau baũbia. Tai gražiai baũbia palši jauteliai. Ko karvytė baũbia, ryto rasas braukia? Už kalnų ir veršis jaučiu baũbia. Veršiu nebliovęs, jaučiu nebaubsi. Jaučiu bebūdamas, nebaubsi kai bulius. Baublys baũbia. Liūne ūkas baũbia. <span class="explanation">mauroti</span>. Meška, gile užgauta, baubia, šaka prislėgta, tyli. <br/>2. <span class="explanation">garsiai, storu balsu dainuoti, rėkti, kalbėti: </span> Petras visą kelią baũbė. A gražu tep baũbti? Ko baubi <span class="explanation"> (verki), </span> bene lupti gavai? <br/>3. <span class="explanation">burbti, zirzti: </span> Uždenk puodą, kad musios nebaũbtų pieno. Musios baũbia mėsą, apdenk. Ir taip skaniai miegta išsižiojęs, o musės baubia po gerklę. <br/>4. <span class="explanation">daug pilti, gerti: </span> Tu degtinę baubì kaip vandenį. <br/><b>apibaũbti, </b>-ia, apìbaubė. <span class="explanation">apaugti kuo, apželti: </span> Jų daržus baigia žolė apibaũbt. <br/><b>atbaũbti, </b>-ia, àtbaubė. <span class="explanation">baubiant ateiti: </span> Bulius, žemę kasdamas, atbaũbia. <br/><b>įbaũbti, </b>-ia, į̃baubė. <br/>1. <span class="explanation">galėti baubti: </span> Mūsų bulius garsiai į̃baubia. <br/>2. <span class="explanation">įsileisti baubti: </span> Kai įsìbaubė tas bulius, tai i riaumoja. <br/>3. <span class="explanation">baubiant įeiti: </span> Parejo jautys baũbdamas ir įbaubė tiesiáu į staldį. <br/>4. <span class="explanation">įkalbėti: </span> Kaip jam boba įbaũbia, teip ir daro. <br/><b>išbaũbti, </b>-ia, ìšbaubė<br/>1. <span class="explanation">galėti išrėkti, išbliauti, išmauroti: </span> Ta karvė tai išbaũbia, kažkur girdėt. <br/>2. <span class="explanation">baubiant išeiti: </span> Na, paskui jautis išbaũbęs iš trobos. <br/>3. <span class="explanation">garsiai, storu balsu pasakyti: </span> Storu bosu ìšbaubė. <br/>4. <span class="explanation">godžiai išvalgyti, išgerti: </span> Jis visą bliūdą ìšbaubė. Du žmonys cielą puodą pieno išbaubė. <br/><b>nubaũbti, </b>-ia, nùbaubė. <br/>1. <span class="explanation">baubiant, maurojant nueiti: </span> Karvė miške baũbė baũbė ir kažkur nùbaubė, nebesimato. <br/>2. <span class="explanation">subaubti, subliauti, sumauroti: </span> Bulius nusìbaubė. Karvė nusibaubdavo ant viso kaimo, lyg atsisveikindama. <br/>3. <span class="explanation">storu balsu rėkiant nueiti: </span> Nùbaubė, nudainavo pro mus – matyt, girti. Nubaubė storas motriškas balsas. <br/>4. <span class="explanation">kaukiant nulėkti: </span> Per pušyną ir nùbaubė [patrankos sviedinys]. <br/><b>pabaũbti, </b>-ia, pàbaubė. <span class="explanation">baubti kiek laiko, pamauroti: </span> Kai imi erzint mūs bulių, tai jis kiek pabaũbia, bet nesiveja. Veršiu nebliovęs, jaučiu nepabaũbsi. <br/><b>parbaũbti, </b>-ia, par̃baubė<br/>1. <span class="explanation">baubiant pareiti: </span> Jauteliai parbaũbia, vieškelėliu pareina. <br/>2. <span class="explanation">ištisai baubti: </span> Jo jauteliai – baubleliai stalde parsibaubę. <br/><b>prabaũbti, </b>-ia, pràbaubė. <span class="explanation">baubiant praeiti, prabėgti: </span> Įšokau į tokią duobę, tai bulius prabaubė pro šalį. <br/><b>pribaũbti, </b>-ia, prìbaubė<br/>1. <span class="explanation">baubiant prieiti: </span> Bulius prìbaubė prie kupetos šieno ir ėmė draskyt su ragais. <br/>2. <span class="explanation">baubimu uždirbti, gauti už baubimą: </span> Jautis pinigų nepribaubs. <br/>3. <span class="explanation">prirėkti, išūžti baubiant: </span> Prìbaubė ausis man tie girtuokliai. <br/>4. <span class="explanation">prilėkti zirziant: </span> Tuoj musių pribaubia, kad tik palieki atavirą gryčią. <br/>5. <span class="explanation">daug pripilti: </span> Kam tu prìbaubei jam pilną bliūdą, neišvalgys. Pilną milžtuvę pieno prisìbaubiau. <br/><b>subaũbti, </b>-ia, sùbaubė. <br/>1. <span class="explanation">subliauti, sumauroti: </span> Karvė liūdnai subaubė mū! Jautis subaubė, ragais prirėmė vilką prie sienos. <br/>2. <span class="explanation">garsiai storu balsu surikti: </span> Ale gana! – subaubė Ignotas. <br/>3. <span class="explanation">sutrinksėti, sudundėti: </span> Subaubė patrankos. Mūsų pabūklai subaubė ir antrą kartą. <br/><b>užbaũbti, </b>-ia, ùžbaubė<br/>1. <span class="explanation">užmauroti, užbliauti: </span> Kad ùžbaubė karvė, net ausys plyšta! <br/>2. <span class="explanation">garsiai, storu balsu uždainuoti, užrėkti: </span> Kad ùžbaubė bernai kažkokią dainą, neit aš ausis turėjau užsikimšt.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.