pãbėga. pabėgà.
1. pabėgimas: Kaži koks skausmas pervėrė jos širdį, bet tuoj kita mintis teisino pabėgą. Už pãbėgą [iš kalėjimo] man pridėjo dešimt metų. Davė sūnus jo ant pabėgos (išgainiojo, išsklaidė) ir dukteris nevalion karaliui.
2. skuba, paskuba: Šiemet su darbais nėra pãbėgos. Negi pãbėga, kad skubinies. Kai guli, tai guli, ė kai atsikels, tai vis su pãbėga. Su pãbėga nesveika valgyt.
3. kas nuolat bėginėja, skuba: Eik tu, pãbėga, ir bliūdus sudaužei! Anas toks pabėgà.
4. rogių pavaža: Po pabė̃gų paleiskit lenciūgą, nu kalno važiuodami. Rąstus bevežant, pabė̃gos susivažinėjo. priešakinė užsirietusioji pavažos dalis: Pãbėga – tas pavažos užsirietimas. Juo aukštesnės pabė̃gos, tuo gaktos mažiau sniegą šluoja.
5. audeklo baigiamasis austi galas: Audeklas pabėgõj esti resvesnis. Pãbėgą parduosiu pigiau.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.