pabėgìnis, -ė.
1. ne darbui, bet geresniam reikalui, išeigai vartojamas, pagaudinis: Vienkinkiai ratai gerai dienai pavažiuoti pabėginiai vadinos. Pabėgìnės, ne vežimą vežamos, ragės y [ra] brangesnės.
2. (pabėgis 2: Karklės su pabėgiu vadinas pabėgìnės.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.