pabeigà. pabaiga:
1. Pabeigà, kai žemėm užkasa. Jau čia ateina pasaulio pabeigà. (Svieto pabeigà – vaikai nebeklauso tėvų.
2. Pabeigõj kito mėnasio pareisim. Iš pradžios tai jai nieko, ale an pabeigõs. Ant pabeigõs gyvenimo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.