pabembėti

bémbėti, -ėja, -ėjo. darytis nerangiam, senti: Ir aš jau pradedu bémbėti – penktą dešimtį varau.
įbémbėti.

1. įaugti dideliam, sutvirtėti: Na, vaikel, kad inbémbėjai! Taip įbémbėjo, kad jam porą pūrų pakelti juokai. Inaugo, inbémbėjo kaip jautis. Jau įbémbėjo veršelis, reiks vesti turgun. | Jį laikyk kaip šunį, kad neinbémbėtų (neištvirktų) !

2. įeiti į metus, įsenėti: Tu jau gerai įbémbėjusią mergą paėmei. Ką aš, vaikai, beišmoksiu – jau įbémbėjęs!
išbémbėti. išaugti dideliam: Kaip tu išbémbėjai, kaip tu išaugai! Kaip greit išbémbėjo, jau bernas – seniai čia buvo vaikas!
nubémbėti. numenkti, nuskurti, nupampti: Tie anų paršeliai tokie nubémbėję, susitraukę.
pabémbėti.

1. paaugti, pastiprėti: Pabémbėjo Joniukas žymiai per šituos metus.

2. šiek tiek pasenėti: Jų jau visi vaikai pabémbėję, beveik į ketvirtą dešimtį įsikraustę.
pribémbėti. dykam pribūti: Ten būdamas tai pribémbėsi.
subémbėti.

1. suaugti, sustambėti: Jonas kad subémbėjo, tai nė vienas berniokas jo neįveiktų. Suaugai, subémbėjai – ir dėdės nepažįsti.

2. susenti, susenėti: Tas senis jau visai subémbėjo.

3. sukietėti, sudiržti: Subémbėjus žolė. | Subémbėjęs medis (gumbais suaugęs) . sudžiūti: Tos duonos įkąsti nebegalėsi, ji labai jau subémbėjusi.
užbémbėti.

1. dideliam užaugti: Visi vaikai užbémbėjo. Užaugo, užbémbėjo kaip guba. Užbémbėjo kaip ąžuolas.

2. užskursti: Kaip užbémbė [ja] iš mažo [veršis],
teip paskuo i teauga. Daržai užbémbėjo, ir nebeauga.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>bémbėti, </b>-ėja, -ėjo. <span class="explanation">darytis nerangiam, senti: </span> Ir aš jau pradedu bémbėti – penktą dešimtį varau. <br/><b>įbémbėti</b>. <br/>1. <span class="explanation">įaugti dideliam, sutvirtėti: </span> Na, vaikel, kad inbémbėjai! Taip įbémbėjo, kad jam porą pūrų pakelti juokai. Inaugo, inbémbėjo kaip jautis. Jau įbémbėjo veršelis, reiks vesti turgun. | Jį laikyk kaip šunį, kad neinbémbėtų <span class="explanation"> (neištvirktų) </span> ! <br/>2. <span class="explanation">įeiti į metus, įsenėti: </span> Tu jau gerai įbémbėjusią mergą paėmei. Ką aš, vaikai, beišmoksiu – jau įbémbėjęs! <br/><b>išbémbėti</b>. <span class="explanation">išaugti dideliam: </span> Kaip tu išbémbėjai, kaip tu išaugai! Kaip greit išbémbėjo, jau bernas – seniai čia buvo vaikas! <br/><b>nubémbėti</b>. <span class="explanation">numenkti, nuskurti, nupampti: </span> Tie anų paršeliai tokie nubémbėję, susitraukę. <br/><b>pabémbėti</b>. <br/>1. <span class="explanation">paaugti, pastiprėti: </span> Pabémbėjo Joniukas žymiai per šituos metus. <br/>2. <span class="explanation">šiek tiek pasenėti: </span> Jų jau visi vaikai pabémbėję, beveik į ketvirtą dešimtį įsikraustę. <br/><b>pribémbėti</b>. <span class="explanation">dykam pribūti: </span> Ten būdamas tai pribémbėsi. <br/><b>subémbėti</b>. <br/>1. <span class="explanation">suaugti, sustambėti: </span> Jonas kad subémbėjo, tai nė vienas berniokas jo neįveiktų. Suaugai, subémbėjai – ir dėdės nepažįsti. <br/>2. <span class="explanation">susenti, susenėti: </span> Tas senis jau visai subémbėjo. <br/>3. <span class="explanation">sukietėti, sudiržti: </span> Subémbėjus žolė. | Subémbėjęs medis <span class="explanation"> (gumbais suaugęs) </span>. <span class="explanation">sudžiūti: </span> Tos duonos įkąsti nebegalėsi, ji labai jau subémbėjusi. <br/><b>užbémbėti</b>. <br/>1. <span class="explanation">dideliam užaugti: </span> Visi vaikai užbémbėjo. Užaugo, užbémbėjo kaip guba. Užbémbėjo kaip ąžuolas. <br/>2. <span class="explanation">užskursti: </span> Kaip užbémbė [ja] iš mažo [veršis], teip paskuo i teauga. Daržai užbémbėjo, ir nebeauga.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.