x
bir̃žioti, -ioja, -iojo. žymėti vietą, iki kurios krinta sėjami grūdai, biržyti: Viens sė [ja],
antras biržio [ja]. Gausi eiti bir̃žioti, aš noriu rugius sėti. Dirvą biržiok, sėjant sėmenis.
atbir̃žioti. raištant ateiti: Kas ten toks atbir̃žioja mūsų keleliu, bene Užupio ruišis?
išbir̃žioti. sužymėti dirvą biržėmis: Tiesiai eiliomis skersai ir išilgai išbiržiokite visą tą daržą.
pabir̃žioti. pažymėti, iki kur krinta sėjami grūdai: Eik į lauką, Jonui miežius sėjant pabir̃žiosi.
prisibir̃žioti biržiojant privargti: Prisibir̃žiojau par dieną, kad net kojų nebepavelku.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.