pabiržyti

bir̃žyti, -ija (-yja), -ijo

1. sėjant koja, šiaudais ar šakelėmis žymėti, iki kur krinta grūdai; ariamo ploto vidurį pažymėti, kad abu šonai kartu susiartų, biržioti: Ans biržyja dirvą, kad pažinčiau sėbiržę. Viens sėja, kits bir̃žija, kad tuščio lauko nebeliktų. Jie šiaudais dobilus bir̃žija. Bir̃žyk gerai, kad paskui nebūtų probiržų. Bir̃žyk toj vietoj, kur, man sėjant, paskutinis grūdas krinta. Pelenų gal nereikės biržyt, matysis, kur sėta. Pasiimk daugiau bir̃žijamų šiaudų, kad užtektų.

2. smagiai eiti, drožti, mauti: Pavalgėm, vaikeli, bir̃žysim toliau. Jis bir̃žija tiesiai į mišką. Ar bir̃žysi namo?

3. pliekti, kirsti, šerti, mušti: Kai ėmė bir̃žyti man rykšte per kojas, net saldu pasidarė. Du vyrai barėsi barėsi, ir kad pradės biržytis.
apsibir̃žyti susižymėti, iki kur krinta sėjant grūdai: Pats apsibir̃žijo ir pasėjo.
atbir̃žyti.

1. pažymėti, iki kur krinta sėjami grūdai: Aš lig pusei skersinės atbir̃žijau ir pasimečiau.

2. ateiti, atidrožti: Pėsčias atbir̃žijo, pėsčias ir parbir̃žijo.
įbir̃žyti.

1. pažymėti (įbrėžti), iki kur krinta sėjami grūdai: Kieta žemė, su koja neįbir̃žysi.

2. įkirsti: Jei tik nepaklauso, inbir̃žiju gerai, tuoj daugiau bijo.
išbir̃žyti

1. praleisti biržijant: Vaikas visą dieną išbir̃žijo ir nepavargo.

2. išeiti, išdrožti: Jau, matyt, išbir̃žijo iš namų.

3. išvaikščioti: Išbir̃žijau visą mišką, bet niekur neradau.
nubir̃žyti

1. nužymėti biržijant: Nežiūrėdamas, kur grūdai lekia, tu kažin kur nubiržysi. | Degutnykui vaikai ištraukė volę, tai visą kelią degutu nubiržijo.

2. nueiti, nudrožti: Purvynas, kol nubir̃žysiu, tai ir sutems. Jis nubir̃žijo Svyliuos. Pamanyk, tiek nubir̃žyt – ne juokai.
pabir̃žyti. galėti pažymėti, iki kur krinta sėjami grūdai: Mano vaikas dar sulig bamba, o jau pabir̃žija sėjant. Tu gal pabir̃žytum, aš rugius sėsiu.: Kaipgi vienas sėsi, pats negi pasibir̃žysi.
parbir̃žyti. pareiti, pardrožti: Kodėl tu teip greit namo parbir̃žijai?
prabir̃žyti. praleisti biržijant: Vaikas visą dieną prabir̃žijo, nė mokykloj nebuvo.
subir̃žyti

1. sužymėti biržijant: Paimk vadžias, eisim lauką subir̃žyti.

2. susipykti, susikirsti: Aš kap susbir̃žijau su sūnum, tai ir išvijau iš namų.
užbir̃žyti.

1. užžymėti, iki kur krinta sėjami grūdai: Baisiai nespartu sėt, kai pačiam reikia užbir̃žyt. užženklinti: Jo pieva užbir̃žyta, kad neganytų.

2. užkirsti, uždrožti: Užbir̃žyk jam gerai.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>bir̃žyti, </b>-ija (-yja), -ijo<br/>1. <span class="explanation">sėjant koja, šiaudais ar šakelėmis žymėti, iki kur krinta grūdai; ariamo ploto vidurį pažymėti, kad abu šonai kartu susiartų, biržioti: </span> Ans biržyja dirvą, kad pažinčiau sėbiržę. Viens sėja, kits bir̃žija, kad tuščio lauko nebeliktų. Jie šiaudais dobilus bir̃žija. Bir̃žyk gerai, kad paskui nebūtų probiržų. Bir̃žyk toj vietoj, kur, man sėjant, paskutinis grūdas krinta. Pelenų gal nereikės biržyt, matysis, kur sėta. Pasiimk daugiau bir̃žijamų šiaudų, kad užtektų. <br/>2. <span class="explanation">smagiai eiti, drožti, mauti: </span> Pavalgėm, vaikeli, bir̃žysim toliau. Jis bir̃žija tiesiai į mišką. Ar bir̃žysi namo? <br/>3. <span class="explanation">pliekti, kirsti, šerti, mušti: </span> Kai ėmė bir̃žyti man rykšte per kojas, net saldu pasidarė. Du vyrai barėsi barėsi, ir kad pradės biržytis. <br/><b>apsibir̃žyti</b> <span class="explanation">susižymėti, iki kur krinta sėjant grūdai: </span> Pats apsibir̃žijo ir pasėjo. <br/><b>atbir̃žyti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pažymėti, iki kur krinta sėjami grūdai: </span> Aš lig pusei skersinės atbir̃žijau ir pasimečiau. <br/>2. <span class="explanation">ateiti, atidrožti: </span> Pėsčias atbir̃žijo, pėsčias ir parbir̃žijo. <br/><b>įbir̃žyti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pažymėti (įbrėžti), iki kur krinta sėjami grūdai: </span> Kieta žemė, su koja neįbir̃žysi. <br/>2. <span class="explanation">įkirsti: </span> Jei tik nepaklauso, inbir̃žiju gerai, tuoj daugiau bijo. <br/><b>išbir̃žyti</b><br/>1. <span class="explanation">praleisti biržijant: </span> </span> Vaikas visą dieną išbir̃žijo ir nepavargo. <br/>2. <span class="explanation">išeiti, išdrožti: </span> Jau, matyt, išbir̃žijo iš namų. <br/>3. <span class="explanation">išvaikščioti: </span> Išbir̃žijau visą mišką, bet niekur neradau. <br/><b>nubir̃žyti</b><br/>1. <span class="explanation">nužymėti biržijant: </span> Nežiūrėdamas, kur grūdai lekia, tu kažin kur nubiržysi. | Degutnykui vaikai ištraukė volę, tai visą kelią degutu nubiržijo. <br/>2. <span class="explanation">nueiti, nudrožti: </span> Purvynas, kol nubir̃žysiu, tai ir sutems. Jis nubir̃žijo Svyliuos. Pamanyk, tiek nubir̃žyt – ne juokai. <br/><b>pabir̃žyti</b>. <span class="explanation">galėti pažymėti, iki kur krinta sėjami grūdai: </span> Mano vaikas dar sulig bamba, o jau pabir̃žija sėjant. Tu gal pabir̃žytum, aš rugius sėsiu.: Kaipgi vienas sėsi, pats negi pasibir̃žysi. <br/><b>parbir̃žyti</b>. <span class="explanation">pareiti, pardrožti: </span> Kodėl tu teip greit namo parbir̃žijai? <br/><b>prabir̃žyti</b>. <span class="explanation">praleisti biržijant: </span> </span> Vaikas visą dieną prabir̃žijo, nė mokykloj nebuvo. <br/><b>subir̃žyti</b><br/>1. <span class="explanation">sužymėti biržijant: </span> Paimk vadžias, eisim lauką subir̃žyti. <br/>2. <span class="explanation">susipykti, susikirsti: </span> Aš kap susbir̃žijau su sūnum, tai ir išvijau iš namų. <br/><b>užbir̃žyti</b>. <br/>1. <span class="explanation">užžymėti, iki kur krinta sėjami grūdai: </span> Baisiai nespartu sėt, kai pačiam reikia užbir̃žyt. <span class="explanation">užženklinti: </span> Jo pieva užbir̃žyta, kad neganytų. <br/>2. <span class="explanation">užkirsti, uždrožti: </span> Užbir̃žyk jam gerai.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.