bjáurioti, -ioja, -iojo. bjaurióti, -iója, -iójo. bjauroti:
1. Tik mano gyvenimą bjaurioji: aš nė šeimynos nebegaliu gauti.
2. Jūs tokius gerus maišus bjáuriojat – roputėms ar neturit zuperinių! Negeras paukštis, kurs savo lizdą bjáurio [ja].
3. bjauroti 4: Lauke taip bjáurio [ja]. Bjáuriojasi oras – ėmė lyt.
4. užsiimti bjauriu darbu, terliotis: Ar apieravosi dievaičiams? – Et, kas su jais bjauriosis. Labai įgrobti tarnai pasakė katalikus bjauriojantis per kiauras naktis. Ko tu čia bjauriójys su ta lape?
apibjáurioti.
1. apibjauroti: Kad [žąsys] aukso tiltą neapibjauriótų.
2. apšmeižti, pažeminti: Mergaitė, kuri mane apibjauriojo, dabar nuo savo vyro kenčia – jos akys nuolatos parverktos.
išbjáurioti. išbjauroti 3: Išdirbo žmogų, išbjáuriojo į kojos autą.: Anuodu vieną dieną išsikeik [ia] išsibjáurio [ja],
o kitą – vėl bučiuojas.
nubjáurioti. nubjauroti: Nubjáuriojo nei šiokia, nei tokia maliava mano skrynę. Vaikas visą burnelę su piešoms nusibjáuriojo.
pabjáurioti. pabjauroti 1: Dabar tik supratau, jog kačiokas už mano gi ėdesį tik pabjaurioja.
pribjáurioti. pribjauroti: Nusimano katinas peleną pribjáuriojęs. Atėjo antstolis tokia mina, lyg katė miltus pribjauriojusi.
subjáurioti. subjauroti 2: Kame taip mano kepurę subjáuriojai?. Neik čia, susibjáuriosi batus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.